Jaunimo subkultūros: skustagalviai

Jaunimo subkultūros: skustagalviai

Skinhead`ai (skustagalviai) atsirado Didžiojoje Britanijoje 7 dešimtm. viduryje tarp darbininkų klasės jaunimo. Iš pradžių tai buvo tiesiog draugų būreliai, kartu praleisdavę laisvalaikį ir dalyvaudavę gatvės muštynėse. 8 dešimtm. veikiami skirtingų įtakų skinhead`ai suskilo į rasistus ir antirasistus. Nuo 9 dešimtm. judėjimas išplito po pasaulį, didžiausio populiarumo sulaukdamas JAV, Vokietijoje, o pastaruoju metu ir Rusijoje. Pagrindinė skinhead`ų įvaizdžio detalė yra plika arba labai trumpai kirpta galva. Ši mada atsirado dėl to, kad gatvės muštynėse priešininkai negalėtų pešti plaukų. Ilgainiui judėjimui vis labiau krypstant į militarizmą, skusta galva pradėjo sietis ir su kariška disciplina. Kadangi skinhead`ai didžiuodavosi savo darbininkiška kilme, jie pradėjo rengtis panašiai kaip namie, akcentuodami garderobo paprastumą. Šiuo metu populiariausi tarp skustagalvių drabužiai yra sunkūs, dažnai kareiviški batai, siauri džinsai arba kamufliažinės kelnės ir tamsių spalvų striukės su nacionaline ar nacistine atributika (tarp rasistų). Taip pat skinhead`ai rasistai mėgsta keltišką simboliką, ypač keltišką kryžių. Iš pradžių tarp skinhead`ų judėjimo ir rasizmo nebuvo jokio ryšio. Dalis skinhead`ų buvo ne baltieji, didelę įtaką judėjimui turėjo išeiviai iš Jamaikos, kurių atliekamą muziką mėgo skinheadai 7 dešimtmetyje. Į dvi tarpusavyje dažnai konfliktuojančias sroves skustagalviai suskilo 8 dešimtm. viduryje.

Kubanėje nebaudžiami siautėja rusų šovinistai

Kubanėje nebaudžiami siautėja rusų šovinistai

Kubanės kraštas - Rusijos pietuose. Vilnių ir Kubanę skiria keli tūkstančiai kilometrų. Tačiau šiame straipsnyje būtent pasakosime apie Kubanės sritį. Taigi kas dedasi šiame mieste? Ogi nieko naujo. Tiesiog čia kaip niekur kitur Rusijoje įsitvirtino rusų šovinistai - fašistuojantis jaunimas. Kubanėje ne rusų tautybės žmonėms gyventi tampa itin pavojinga. Fašistuojantys jaunuoliai, kurių niekaip nesutramdo vietinė milicija (o gal nenori pažaboti?) čia organizuoja viduramžiškus etninius valymus - kurdai, turkai, čečėnai, totoriai, armėnai, čigonai vejami iš krašto, jų turtas niokojamas arba pasisavinamas. Jeigu kitataučiai atsisako skustagalvių įsakymui nešdintis lauk, tokius rusai dažniausiai nužudo arba bent jau smarkiai sumuša. Milicija, žinoma, bejėgė išsiaiškinti, kas, kodėl ir kada sumušė vargšą čečėną ar totorių. Net ir mirusiems nėra ramybės. Štai Krasnodaro mieste skustagalviai neseniai išniekino kitataučių kapines. Iš viso buvo sugriauta 19 armėnų kapų, po vieną azerbaidžaniečio ir edigėjo kapą. Tiesa, Krasnodaro miesto prokuroras Andrėjus Snežko pasidžiaugė, kad milicijai pavyko sulaikyti 14 pogromo dalyvių. 11 iš jų sulaikyti, kiti trys raštiškai pasižadėjo neišvykti. Apklausos metu milicija išsiaiškino, jog Krasnodare veikia maždaug 300 skustagalvių, niekinančių kitataučius. Dauguma iš jų - jaunimas nuo 14 iki 21 metų. Vadovauja jiems kažkoks vyras, pravarde Seržantas.

Fašizmo pasekėjai kelia galvas

Fašizmo pasekėjai kelia galvas

Fašistinius simbolius pamėgę skustagalviai klaipėdiečiai sako, kad Adolfas Hitleris jiems nėra idealas, bet savo tautą laiko aukštesne už kitas ir leidžia laikraštį „4 reichas". Apie juos nieko nežino jaunimo reikalais šalies Prezidentui patarinėjantis Gintaras Šurkus. Fašistuojančio jaunimo veiklos nenori komentuoti ir Valstybės saugumo departamentas. O visuomenė pastebi, kad pastaruoju metu visoje šalyje, taip pat ir Klaipėdoje, aktyviai ima reikštis įvairios profašistinės jėgos. Ryžtingi skustagalvių veidai. Svastikomis ir kitokiais ženklais išpieštos striukės. Baltais batraiščiais suvarstyti sunkūs aukštaauliai batai. Tokią jaunuolių grupę pamatęs, ne vienas vyresnio amžiaus žmogus stengiasi ją apeiti ratu. Skustagalvius Klaipėdoje galima pamatyti vakarais besibūriuojančius Teatro aikštėje. „Skinhead", išvertus iš anglų kalbos, reikštų skustagalviai", - pasakojo 27-erių metų klaipėdietis Kostas, draugų vadinamas Pufu. Klaipėdos "skinai" kasmet išleidžia po keturis penkis savo laikraštukus "4 reichas". Jame - keletas sakinių apie "skinų" gyvenimą, šis tas apie keliones, koncertus. Galima aptikti ir riebokų keiksmažodžių. Laikraščio pavadinimas siejasi su Trečiuoju reichu ir jo įkūrėju Adolfu Hitleriu. Bet tai, anot Pufo, neturėtų gąsdinti visuomenės ar valstybės saugumo darbuotojų, nes fiureris nesąs "skinhedų" idealas.

Skinai šiurpina miestą

Skinai šiurpina miestą

Septyniolikmetę šiaulietę užpuolė skustagalviai. Skinais save vadinantiems vaikinams įtūžį sukėlė moksleivės kuprinė su Dovydo žvaigžde. Skinai kuprinę sudegino, o merginą apipylė smūgiais. Tai - ne vienintelis kareivišką aprangą mėgstančių, kerziniais batais avinčių, murzininkais ir smogikais pravardžiuojamų vaikinų siautėjimo pavyzdys. Jie jau ir dieną muša žmones. Pačiame Šiaulių centre. Smūgis iš nugaros Asta (vardas pakeistas) su dviem draugais sėdėjo kavinėje "Elitas". Šalia alų gurkšnojo moksleivei pažįstami skinai: Lauras, jo brolis Alius ir Evaldas su dviem merginomis.
"Turėjau kuprinę, ant kurios buvau nusipiešusi Dovydo žvaigždę. Kaip ženklą, kad man visi lygūs, kad nesu rasistė", aiškina moksleivė. Taip negalima. Mums nepatinka. Mes to netoleruojame tokiais priekaištais skustagalviai apipylė Astą, išvydę žvaigždę. Tu juk žinai, kad mums nepatinka - kodėl taip darai? "Gerai, sakau, nebebus tos žvaigždės - bet jie neklausė. Vienas atsikėlė ir išėmė iš kuprinės mano daiktus. Tada išsinešė kuprinę į lauką ir sudegino", - sako Asta. Ji su draugais patraukė namo. Skustagalviai su merginomis - iš paskos. Vilniaus ir Draugystės prospekto gatvių sankryžoje, visai šalia namų, Asta pajuto smūgį į veidą. Iš nugaros. Smogė viena iš skinų merginų. "Davė taip, kad net "miela" pasidarė. Nukritau ant žemės, vos begalėjau kvėpuoti. Skinai tuo metu "užsiiminėjo" mano draugais. Paskui vienas priėjo prie manęs ir keliskart spyrė į šonkaulius", - sako moksleivė.

Gyvenimo stiliaus subkultūra: Pankai

Gyvenimo stiliaus subkultūra: Pankai

Pankų atsiradimai didelę įtaką padarė meninis, politinis situacionistų (SI) sąjūdis. Kai kalbama apie SI ir pankų sąsajas, nurodomi situacionistai M. Maclarenas, J. Reidas, Ch. Gray. Gray puikiai įsisavino skandalingą SI stilių ir vėliau suformulavo „totaliai nemalonaus roko“ idėją. Nemalonus rokas, taip pat kaip ir nežiūrima televizija, neskaitomas populiarusis žurnalas iš esmės atspindėjo SI kovos su „visuomenės spektakliu“ idėjas. Analogiškus antikinematografinius kino filmus kūrė G. Debordas. Totaliai nemalonaus roko idėja tapo planu Sex Pistols sukūrimui. Reidas, prieš tapdamas Sex Pistols albumų viršelių ir plakatų dizaineriu ir vienu iš įtakingiausių pankų dailininkų, kūrė grafinius piešinius britų SI skyriaus žurnalui Heatwave. Pasinaudodami iškraipymo technologija, Sex Pistols sukūrė dainos God Save The Queen „koverį“ (interpretaciją), o jo viršelį Reidas papuošė fotomontažu, kur buvo vaizduojama karalienė Elžbieta su irokėzo šukuosena ir segtuku susegtomis lūpomis. Ankstyvieji pankai, šaipydamiesi iš vartotojų, prekiavo „vergijos kelnėmis“, „septynių diuimų singlais“, fanzinais (antilaikraščiais) ir siūlė nuobodžias pseudoakademines teorijas. Sex Pistols veiklos pradžia pasižymi anarchizmo elementais. Jų pirmasis singlas taip ir vadinosi – Anarchy in the U.K. (1976). Pankų esmė buvo rezistencinė, antiskonio subkultūra, antimados sąjūdis.

Peržvelgiant lietuviškąją Pank erą (1982-1986)

Turėjau progos apie tai rašyti ir praėjus galybei laiko, norėtųsi šį tą pataisyti ar išreikšti, tikiuosi, geriau. Tuomet pasakojau lyg senstelėjęs suaugęs tipas, prisimenantis jaunus laikus. Dabar, jaučiaus lyg vėl jaunesnis, kalbantis apie senus laikus.( Beje, vienu iš atjaunėjimo receptų būtų ilgalaikis nesusitaikymas su klišinėmis visuomeninėmis normomis, bet tai jau kita tema). Kaip ir prieš gerą dešimtmetį, taip ir dabar, apsistosiu ties lietuviškuoju punk fenomenu, kurį aktyviausiai pažinojau 1982 -1986-ais metais, gal pavadinkim tai pirmąja era. Nors žodžio punk (toliau vartosiu lietuviškai įsisavintą "pank") dabar jau niekam netenka aiškinti, jis tikrai lieka vienas laisviausiai interpretuojamų socialinių ir muzikinių terminų. Dėl "pank" nesiliauja diskusijos, jis - gyvas. Taigi norėtųsi leistis į trumpą archeologinį žygį ir keliais bruožais apžvelgti ištakas, lietuviškąjį pank judėjimą, kurį laikau visiškai savarankišku originaliu reiškiniu, galinčiu vadintis netgi tautišku. Spontaniškas lietuviškas pank, kiek pamenu, apsireiškė tiesiog ore, apie 1982-uosius ir niekada neturėjo vieningų taisyklių ar įstatų, tad aprašyti jį tvarkingai neįmanoma, tokia turbūt jau Pank Akademijos specifika ( beje, jei yra mokslo darbuotojų nesutinkančiu su šiuo teiginiu ir turinčių medžiagos apie bet kokį punk pasireiškimą Lietuvoje ankstesniais laikais, prašome pateikti pranešimus).

Gotikinio judėjimo istorija ir esmė

Gotikinis judėjimas, gotikinė subkultūra, ar kokiu kitu vardu tai pavadintume, - mūsų dienomis įgauna didelį populiarumo pagreitį, pop kultūros rykliams susidomėjus keistu groteskišku imidžu, bei tikrai plataus spektro muzika. Tačiau pop kultūra tėra money making machine, pernelyg nesirūpinanti pačio judėjimo esme - apsiribojanti juodų nagų ir latekso įvaizdžiu, bei teenage lygio mirties ir angst temomis dainų tekstuose. Gotikinis judėjimas, kaip subkultūra pradėjo formuotis 70'ųjų pabaigoje, ir unikalių savybių dėka tapo pilnai save "išlaikantis", jis niekada nesikreipė į show biznio magnatus ir nekoregavo savo įsitikinimų jiems panorėjus. Samprata ‘Gotika’ - tai daugelio amžių ir kultūrų suformuotas palikimas ir aš pamėginsiu kiek įmanoma glausčiau apžvelgti tai, kas sukūrė Gothic subkultūrą, jos pagrindinius principus, bei priežastis, verčiančias dažną ne pirmus metus "juodojoje scenoje" esantį asmenį sarkastiškai šypsotis stebint pop kultūros bandymus matuotis spygliuotus antkaklius, sidabrinius ankh'us bei klijuoti savo žvaigždutėms "naujų atradimų" etiketes.

Gotai - kas jie?

Sunku paaškinti kas yra gotas... Daug gotų - daug skirtingų supratimų apie tai, kas yra gotika, kadangi ši subkultūra grindžiama (bent jau turėtų būti) individualumu, nors taipogi yra ir bendrų dalykų. Individualumas čia suprantamas kaip asmenybės išraiška, t.y. kūrybiškumas, masių kultūros atmetimas, pasaulėžiūra, grindžiama asmeniniu patyrimu, etc. Dėka tuščios masių kultūros pagimdytų ekscentriškų "žvaigždžių" (Marilyn Manson, Him, etc.), deklaruojančių meilę tamsai, o tuo pačiu, neatskiriamai ir velniui (kaip gi efektingiau patrauksi maištaujantį, sužeistą ir nesubrendusį jauną žmogų) visi gotai pradėti tapatinti su satanistais. Be to, tam pasitarnavo ir įvykis JAV, kai mokykloje buvo nušauti keletas žmonių, o žudikai - Mansono gerbėjai ir taip siejantys save su gotais. Nemanau, kad turėčiau aiškinti, kaip kvaila visus gotus dėl to apšaukti satanistais ar žudikais. Bet labai gaila, kad tokie įvykiai formuoja visuomenės požiūrį ir stereotipus per masinės informacijos priemones... Jei jau tenka garbė atstovauti gotams, tai kalbėsiu apie asmeninį gotikos supratimą. Pradėsiu paneigdama kai kuriuos žmonių turimus stereotipus apie gotiką ir gotus. Pirmiausia, gotu nedaro juoda apranga. Juodai rengtis ir vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartinės mados patrauktas į gotikinę subkultūrą. Mat taip galima atkreipti dėmesį į save - tipo ne tokį kaip visi.

GOTIKA – tai tamsesnioji žmogaus pusė

Viskas prasidėjo apie 1977 m. Anglijoje. Tuo metu susikūrė klubas BatCave, jame koncertavo pradedančios pankų grupės, kurių muzikantai kartu buvo ir gotikos pradininkai. Tame klube nuolat vyko įvairiausi vakarėliai, į kuriuos būdavo galima įeiti tik kažkaip neįprastai atrodant. Žmonės dažniausiai ateidavo visaip nusigrimavę, išsidažę juodai veidus, persirengę vampyrais ir pan. Tai buvo lyg pastovus Helloveeno vakarėlis. Klube ėmė koncertuoti tokios grupės kaip Bauhaus, Siouxsie and the Banchees, The Cure (viena žymiausių gotų muzikos grupių pasaulyje). Po to atsirado šiek tiek kitokia muzika, tamsesnė, švelnesnė, niūresnė. Kadangi visa ši subkultūros istorija prasidėjo daugiau ar mažiau iš punk stiliaus, tik po to atsirado vadinamieji dark punkai. Tuo metu gotai atrodė kaip pankai: apiplyšę, jų skiauterės lyg varnų lizdai – tuo skyrėsi nuo paprastųjų pankų su stačiom skiauterėm. Vėliau susiformavo daug kitų pakraipų. Atsirado istorinių elementų, pvz., iš viduramžių – pūstos suknelės, aristokratiškai balta oda. Lietuvoje gotų subkultūros užuomazgų atsirado apie 1988–1990 metus, kuomet komunizmas ėjo į pabaigą, žmonės tapo šiek tiek laisvesni.1992 m. Tauragėje pasirodė laikraštukas „Nevilties dinastija“. Žiūrint iš muzikinės pusės, Lietuvoje tokios tamsesnės subkultūros pradininku galima minėti A. Mamontovą ir vieną iš jo pirmųjų albumų „Gali skambėti keistai“.

69 taisyklės kurių privalo laikytis visi tikri gotai

1. Tikras gotas privalo rengtis tik juodais drabužiais.
2. Kartais prie jų galima priderinti kitus tamsių atspalvių drabužius, bet juoda spalva goto garderobe turi vyrauti.
3. Gotas gali šypsotis ne ilgiau kaip 30 sek. Ir tik liūdnai ar ironiškai.
4. Juoktis gotui galima tik pamačius mažus vaikus, bandančius tapti tokiu kaip jis, bet ne ilgiau kaip 5 sek. Baigus juoktis, veide turi likti liūdna šypsena.
5. Tikras gotas kapinėse turi lankytis bent kartą per savaitę.
6. Patartina į kapines atsinešti negyvų gėlių ir butelį raudono vyno.
7. Jei parduotuvėje nėra raudono vyno, negalima jo pakeisti niekuo kitu ir pakanka gėlių.
8. Kapinėse punktai 2 ir 3 netaikomi. Negalima nei šypsotis, nei juoktis.
9. Nuėjęs į koncertą gotas turi stovėti atokiai nuo visų ir nejudėdamas klausytis muzikos.
10. Jeigu gotui patinka kūrinys, jis gali keletą kartų linktelėti galvą į taktą.
11. Sunkus atvejis, kai daug tikrų gotų susirenka vienoj patalpoj ir stengiasi būti atokiau vienas nuo kito. Tokiu atveju leidžiama būti ne taip atokiai kaip numatyta.
12. Gotai turi skaityti tik gotiškai literatūrai priskirtas knygas.
13. Patartina porą jų su savimi nuolat nešiotis ir pasidėti šalia savęs kur nors atvykus.
14. E. Alano Po bei kitų svarbesnių kūrėjų patinkančias mintis reikia įsiminti ir kartais įterpti savo kalboje.
15. Gotas turi kiek įmanoma mažiau kalbėti.

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?

Klaipėdoje rusakalbiai žydai plačiai skelbiasi, kad Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos savivaldybė atiduotų Mėmelio žydams ir Žemaitijos žydams priklausantį nekilnojamą turtą. Iki šiol apie teisinius šių reikalavimų pagrįstumus Lietuvoje dar nebuvo kalbėta, nes kol kas vyrauja viena vienintelė a priori nuostata: vieni žydai reikalauja kitiems žydams priklausančio nekilnojamo turto, tai tas turtas ir privalo būtinai būti atiduotas. Ši abstrakti reikalavimo nuostata jokiu būdu nėra juridiškai reglamentuota jokiais nei konstituciniais (Europos Sąjungos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos), nei juo labiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos juridiniais dokumentais. Šiandien Klaipėdoje gyvenantys žydai, reikalaudami iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje (Memelyje, t.y. buvusioje Vokietijoje) ir Žemaitijoje (Lietuvos Respublikoje) gyvenančių žydų turto remiasi ne civilizuotos Europos juridiniais dokumentais, o žydų Talmudu, pagal kurio įstatymus žydų religinei bendruomenei priklausantis turtas privalo priklausyti žydų religinei bendruomenei.