Probiotikų savybės (8) Lactobacillus fermentum

Lactobacillus fermentum

Lactobacillus fermentum – tai vidutinio dydžio mezofilinės lazdelės formos bakterijos, kurių storis yra 0,5–0,7 μm, o ilgis – iki 5 μm, gyvenančios pavieniui arba grandinėmis. Optimalus jų augimo temperatūra yra 18–30 °C, minimali – 10 °C, maksimali – 45 °C. Jos fermentuoja įvairius cukrus, pvz., gliukozę, laktozę, rafinozę, maltozę, ir išskiria iki 1,2 % pieno rūgšties, acto rūgšties, etilo alkoholio ir anglies dioksido. Jos plačiai paplitusios ant augalų, naudojamos vaisių, daržovių fermentacijai, pašarų silosavimui (Masteikienė, 2002; Songisepp ir kt., 2005 ).

L. fermentum yra obligatiškai heterofermentinė pieno rūgšties bakterija (Canchaya ir kt., 2003). Dauguma štamų gamina bakteriocinus ir skaido sunkiai virškinamus cukrus – rafinozę ir stachiozę (Songisepp ir kt., 2005).

Gerai išgyvena gyvūnų ir žmogaus virškinimo trakte bei žarnyne. Gamina lizocimą, dujas iš gliukozės ir NH3 iš arginino. Katalazoneigiška, nesudaro sporų, nejudri, fermentuoja ribozę, galaktozę, D-gliukozę, D-tagatozę ir gliukonatą (http://enologyaccess.org. Prieiga 2013-12-19).

Lactobacillus fermentum padidina sekretorinio antysalmoneliozinio IgA gamybą, aktyvuoja fagocitus ir sumažina salmonelių kolonizaciją kepenyse ir kituose organuose (Reid ir kt., 2002).

In vitro eksperimentai parodė, kad L. fermentum per 10 minučių inaktyvuoja iki 10¹⁰ adenovirusų ir vezikulinio stomatito virionų, o jo poveikis yra panašus į apdorojimo rūgštimi poveikį (Candieux ir kt., 2002).

Iš žmogaus mikrofloros tik L. fermentum gali gaminti lizocimą, priklausantį veiksnių šeimai, atliekančiai svarbų vaidmenį žmogaus organizmo apsaugos mechanizmuose nuo infekcinių agentų. Juk sekretoriniai antikūnai jungiasi su komplementu ir tampa baktericidiniai tik esant lizocimui, o lizocimas dalyvauja mikrofloros reguliacijoje (Jankauskienė, 1996). L. fermentum Lizocimo gamyba pagerina laktobacilų adhezyvines savybes, sustiprina imunomoduliuojančias, antianemines, regeneraciją stimuliuojančias ir kitas biologines savybes (Šenderovas, 1996)

Jis nustatė, kad vienos L. fermentum kamienų rūšys gali prisitvirtinti prie skrandžio gleivinės epitelio in vitro, bet ne prie plonosios ir storosios žarnos epitelio, tuo tarpu kitos kamienų rūšys gali prisitvirtinti prie plonosios ir storosios žarnos epitelio. Taigi, laktobacilų adhezinės savybės priklauso nuo kamieno ir mikroorganizmo audinių specifiškumo (Day ir Lisanski, 1990).

Ištrauka iš:

VETERINARIJOS AKADEMIJA, VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA, ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA, ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA, RAIMONDA AURYLĖ, Įvairių laktobacilų pieno fermentacijos tyrimas, magistro darbas, mokslinis vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas