Žvejojame dugnine: Trečia dalis - populiariausios sistemėlės

Žvejojame dugnine: Trečia dalis - populiariausios sistemėlės

Įsigijote reikiamus įrankius dugninei žvejybai, bet dar nežinote, kokias sistemėles naudosite žvejyboje? Tada šis straipsnis kaip tik jums! Populiariausios dugninės žvejybos sistemėlės, jų ypatumai. Trilogijos "Žvejojame dugnine" III dalis.Pirmoje žvejybos dugnine meškere dalyje apžvelgėme žvejojimo dugnine meškere pagrindus ir pristatėme meškerės galūnėlę, kuri informuoja apie žuvies kibimą. Antroje žvejybos dugnine meškere dalyje aptarėme, kaip pasidaryti paprastą, jautrios galūnėlės sistemą gaudyti smulkesnę žuvį stovinčiame vandenyje - raudes, plakius ir pan. Pirma sistemėlė – Paprastoji. Sistemėlė naudojama ten, kur daug žuvų, kai žvejojama netoli kranto. Tai paprasčiausi sistemėlė, kurią, turbūt, visi naudojome vaikystėje (o gal ir dabar) – prie valo galo rišamas svarelis (svoris priklauso nuo žvejojimo vietos), kiek aukščiau rišami 1-3 pavadėliai su kabliukais (pav. 1). Sistemėlė labai primityvi, kad net nereikalauja tolesnio nagrinėjimo. Jeigu pakeistume svarelį šeriklėle, tada gautume jau tikrą fyderio sistemėlę. Vienintelis tokios sistemėlės minusas – didelis atstumas tarp šeryklėlės (jaukinimo vieta) ir kabliukų (gaudymo vieta). Atrodo, smulmena, kiek ten – pusė metro nedaugiau, bet neskubėkite su savo išvadomis. Būtent tas pusmetris jums pridarys žalos, nes jei prie šeryklėlės yra viena žuvis, o ant kabliuko kimba kita – greičiausiai ta kita yra žymiai smulkesnė už pirmąją prie šeryklėlės. Dabar jau galime daryti išvadą – šeryklėlė turi būti netoli kabliukų.

Žvejojame dugnine: Pirma dalis – Pagrindai

Žvejojame dugnine: Pirma dalis – Pagrindai

Paprasčiausiai, žvejyba dugnine meškere apibudina meškeriojimo būdą, kai masalas guli ant dugno bei kibimą žvejui rodo NE PLŪDĖ, o kibimą rodantis-signalizuojantis įrenginys. Vietoj plūdės naudojami įvairūs įrenginiai – juos aptarsime vėliau, kitose mokomosios medžiagos dalyse. Kodėl rinktis žvejybą dugnine meškere, o ne plūdine? Yra daug priežasčių. Gal dėl to, kad vandens telkinys yra per gilus žvejoti plūdine meškere, gal vėjas per stiprus. Žvejojant stiprioje upės srovėje ir norint išlaikyti masalą tam tikroje vietoje dažniausiai renkamasi dugninę meškerę. Žvejojant naktį su plūdine meškere taip pat nelabai ką nuveiksi, kai tuo tarpus žvejojant dugnine, galima ramiai sau prie laužo laukti signalizatoriaus įspėjamojo signalo. Paprasčiausias ir populiariausias kibimą rodantis įrenginys - dugninės meškerės galūnė. Pradedančiajam žvejui nuo jos ir reikėtų pradėti, o ne skubėti įsigyti elektroninius signalizatorius ir pan. Dugninės meškerės galūnė yra paprasčiausia meškerės galūnės modifikacija. Pirmosios galūnėlės buvo pagamintos iš stiklo pluošto, labai plonos ir gana tvirtos. Plonos ir lanksčios galūnės fiksuoja net ir labai atsargų kibimą. Seniau, kai dar nebuvo kur įsigyti dugninės meškerės kotų, buvo imama paprasta meškerė ir nugludinama galūnėlė, kad būtų lankstesnė (tada matydavosi žuvies kibimas, standartinių meškerykočių galūnėlės per storos). Dabar galūnėlės gaminamos įvairios: stovinčiams vandens telkiniams, žvejoti stipriose srovėse ir kt.

Žvejyba dugnine. Žvejyba fideriais ir pikeriais

Žvejyba dugnine. Žvejyba fideriais ir pikeriais

Feeder ir Picker meškerės pasirenkamos atsižvelgiant į žūklės sąlygas. Jei žvejojame stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje geriau naudoti feeder light ir medium tipo meškerykočius. Jei žvejojame stiprioje srovėje ar atvirame vandens telkinyje kur reikalingi tolimi metimai arba naudojami didesni svoriai geriau naudoti Heavy tipo fideri. Jei žvejyba vyksta nedideliame vandens telkinyje kur nereikia tolimų metimų geriau pasirinkti pikerį. Žvejojant fideriais naudojamos dažniausiai tinklinės šeryklėlės, arba uždaros srovėje. Naudojant pikerį dedamas dažniausiai tik svarelis kadangi liauna pikerio galūnė gali neatlaikyti šėryklos svorio metimo metu. Žvejojant tiek Feeder tiek Picker tipo meškerykočiais svorį reikia parinkti tokį kad meškerės galiukas įtempimo metu išlinktu 45º laipsniu arba šiek tiek mažesniu kampu. Žvejojant fideriais ar pikeriais naudojamos match tipo ritės su dideliu sukimo momentu, kadangi tenka dažnai masalą permetinėti tai yra labai patogu. Šios ritės turi negilų būgnelį skirtos plonam valui. Match tipo ritės nera galingos, todėl jas geriau naudoti žvejojant nedideliais svoriais. Jei naudojami didesni svoriai ar šeryklėlės tuomet reiktu pasirinkti tvirtesnes rites. Patartina, jog ritės stabdis būtų gale taip patogiau jį reguliuoti išvedant žuvį. Stabdis turi būti sureguliuotas taip, jog dirbtu ant pavadėlio atsparumo ribos.

Vėgėlių žūklė dugnine meškere

Vėgėlių žūklė dugnine meškere

Vėgėlių žūklė yra gana paprasta, nenaudojamos sudėtingos sistemėlės ar įmantrūs masalai. Vėgėlės galima žvejoti dvejopai naudojant grubokus įrankius arba jautresnes sistemas. Pirmu atveju naudojami kieti meškerykočiai, gali būti neilgi karpiniai kotai. Pagrindinis valas gali svyruoti nuo 0.2 iki 0.35mm storio. Svareliai dažnai naudojami nuo 80 iki 120 gramų, kadangi gaudoma upėse kartais stiprioje srovėje. Žvejojant stiprioje srovėje geriausia naudoti rutulio formos svarelius, kadangi jie aptakiausi, gerai įsitvirtina dugne, taip pat neįstringa tarp dugno kliuvinių traukiant žuvį. Kabliukai žvejojant sliekais naudojami ilgesniu koteliu, kuriame paprastai būna keletas atšalėlių . Gaudant varlyte ar nedidele žuvele kabliukai pasirenkami trumpesniu koteliu. Naudojami kabliukai 2-4 numerio. Antru atveju žvejojama lengvesne jautresne sistema. Tam geriausia naudoti „heavy“ tipo fyderius, svarelius 50-60 gr. Valas parenkamas šiek tiek plonesnis kadangi lengvesni svareliai neišlaikytų valo įtempimo srovėje. Vėgėlių žūklėje geriausi masalai naktiniai sliekai, taip pat naudojama nedidelė varlytė, žuvelės ar žuvies išpjova. Teko girdėti, jog efektyviai veikia žuvų taukais pakvepinti masalai, išmirkyta juose žuvies išpjova. Dugninės meškerės sistemėlės naudojamos vėgėlių žūklėje.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009

Pakeičiu Mėgėjiškos žūklės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 85-3189; 2006, Nr. 95-3740): „3. Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-75 (Žin., 2005, Nr. 24-784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai." 2. Išdėstau 8 punktą taip: „8. Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje - 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį."

Medžioklė senovėje

Medžioklė senovėje

Šį vakarą vyrai ruošiasi rytdienos medžioklėn. Vieni galanda geležinių ietigalių ašmenis, kiti deda naujus ietkočius. Ne juokas geras ietkotis. Iš paprasto medžio jo nepadarysi. Žvėrių būna visokių. Ne visi nuo ieties dūrio iš karto krenta. Sprunka jie į tankumynus. Jeigu ietkotis blogas, tai bematant jį nulauš. Ir baigta tada medžioklė. Be ieties žvėrį gali tik pabaidyti, o ne sumedžioti. Todėl vyrai ir daro ietkočius labai rūpestingai. Geriausias medis ietkočiui - ąžuolas. Bet ne bet koks. Jaunas ąžuoliukas su šerdimi viduryje tinka tik kirvakočiui, o ne medžioklinei ar kovos iečiai. Ietkotį reikia daryti iš storo ąžuolo liemens atskalos. Atskalą reikia dailiai nudrožti, nusmailinti galą, ant kurio užmaunamas geležinis ietigalis ir pritvirtinamas prie ietkočio per įmovoje esančią skylutę perverta virvute. Ietis negali būti nei per ilga, nei per trumpa. Ilga ietis sunki nešiotis ir svaidyti, o trumpa neturi smūgio jėgos ir nebūna taikli. Geriausia ietis tokia, kurios ietkotis yra iki žmogaus viršugalvio. Ji ir taikli, ir naši.

Medžioklė, religija ir humanizmas - straipsnis dvasine tema

Medžioklė, religija ir humanizmas - straipsnis dvasine tema

Katė iškrėtė šunybę. Pirma ji sugavo dvi peles. Tai buvo leistina. Po to ji ėmė žvalgytis į paukščius. Tai jau buvo negerai. Galų gale ji surijo kanarėlę. Kanarėlė išskrido iš narvelio ir nuplasnojo į sodą, visai negalvodama apie pavojų. Nei žmonės, nei katės niekada nebuvo padarę jai nieko blogo. Katei ši medžioklė buvo labai lengva. Prabėgo vos kelios minutės ir ji atsinešė paukštelį į virtuvę. Tačiau ten buvo sutikta su rykšte. Išsigandusi katė paleido savo grobį, bet kanarėlė jau buvo nebegyva. Ar bus leista katei pasilikti? Pirma tėvas pasakė: "Vyti lauk!" Bet ką gi padarysi, jei katė iš prigimties plėšri? O todėl... Lapinas Reinikis elgėsi dar įžūliau. Eigulys niekam niekados nebuvo prasitaręs, jog jaučia silpnybę šiam medžiotojui. Bet taip buvo. Lapinas - žudikas, bet neįtikėtinai gudrus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės

Komisija kasmet iki balandžio 15 d. turi priimti sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų pasiūlymus, praėjusio medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvada dėl žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams bei medynams, jeigu aplinkos ministras nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Esant reikalui, komisija gali kreiptis į medžioklės plotų naudotojus ar valstybinių miškų priežiūrą vykdančias institucijas dėl papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, pateikimo.

Medžioklinių ginklų apyvartos taisyklės

Medžioklinių ginklų apyvartos taisyklės

Medžioklinius graižtvinius šautuvus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, besiverčiantys profesionalia veikla, susijusia su medžiokle, arba turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, nepadarę teisėtvarkos pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarkos pažeidimais, ir gavę Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) leidimą įsigyti (sutikimą leisti įsigyti) medžioklinį ginklą, bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kurių įstatuose viena iš veiklos rūšių nurodyta medžioklė ir jos organizavimas.

Medžioklė

Medžioklė

Čia, kur Pijus Nėjus atsivežė vasaroti gerą savo draugą, metų laikai keisdavosi net kažkaip nenatūraliai, kaip teatro dekoracijos - pernelyg staigiai. Namas stovėjo ilgame slėnyje, įstrigęs tarp dangaus ir žemės lyg keistas daikčiukas, už kaštonų giraitės liejosi upė, o vienoj jos vietoj, perbridus seklumą, kur vanduo vos tesiekia kelius, patekdavai į paprastą ramų kaimelį, - ten namai stovi gana toli vienas nuo kito ir kiemuose bėginėja vištos. Ramas žingsniavo geltonu kaimo keliu, abipus kurio, šliedamasi į tvoras, augo aukšta žolė, o toliau buvo kiemai, kuriuose ganėsi avys ir vaikščiojo negražūs neprižiūrimi vaikai, o jų tėvai dirbo laukuose per šitą karšti, tokį karšti, nuo kurio išbluko medžių lapija ir žolė įgijo geltoną atspalvį, ir tik senės žvilgčiojo nuo verandų tarpdurių.

Lietuvos miškai - medžioklė

Lietuvos miškai - medžioklė

Dauguma valstybinių miškų naudojama mėgėjiškai medžioklei. Medžiotojų būreliams bei klubams išnuomota 1357,79 tūkst. ha valstybinių ir numatytų privatizuoti miškų medžioklės plotų (2000 m. 1425,48 tūkst. ha). Nuomojamas medžioklei valstybinių miškų plotas mažėja, nes daugėja privačių miškų. Už medžioklės plotų nuomą 2001 metais miškų urėdijos gavo 1228 tūkst. Lt pajamų, kurios panaudotos miško želdinių ir žėlinių apsaugai nuo žvėrių daromos žalos (repelentams ir apsauginims skydeliams įsigyti, tvoroms tverti ir kt.), o taip pat įveisti želdiniams, gerinantiems žvėrių mitybos sąlygas.

Paslaptingoji medžioklė

Paslaptingoji medžioklė

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Dzūkijoje, prie Lavyso ežero, buvo keletą dienų medžiojama. Medžiojo motorizuotosios pėstininkų brigados “Geležinis Vilkas” karininkai - brigados vadas pulkininkas Vytautas Žukas, jam pavaldžių Alytaus, Ruklos batalionų vadai su savo draugais ir pažįstamais. Į šią medžioklę būtų galima nekreipti dėmesio. Karininkai - tokie pat žmonės, kaip ir mes visi. Jie turi teisę į poilsį. Tačiau nusistebėjimą kelia kai kurios aplinkybės. Medžiojo Lavyso ežero apylinkėse tąsyk ir du aukšto rango lenkų karininkai iš giminingos Lenkijos brigados. Kaip tvirtina plk. V.Žukas, ši medžioklė surengta tų kaimyninės valstybės karininkų garbei, mat Alytuje jau senokai įkurtas bendras Lietuvos ir Lenkijos batalionas. Vienas iš štabų - Alytaus kunigaikštienės Birutės MPB teritorijoje. Tačiau apie medžioklę lenkų karininkų garbei nieko nežinojo kariuomenės vadas brigados generolas Jonas Kronkaitis.