Siūloma sugriežtinti atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą

Siūloma sugriežtinti atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą

Siūloma sugriežtinti savo ir kitų gyvybe rizikuojančių mėgėjiškos žūklės dalyvių atsakomybę. Tai numatantį Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentaras Julius Dautartas. Pagal projektą, mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 litų iki 300 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 25 litų iki 200 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. J. Dautartas taip pat siūlo papildyti Mėgėjiškos žūklės įstatymą, siekiant užtikrinti saugią mėgėjišką žūklę. Įstatymo projekte siūloma įteisinti, kad žūklės metu privaloma turėti ir naudotis pagrindinėmis gelbėjimosi priemonėmis. Taip pat žiemos laikotarpiu siūloma leisti mėgėjišką žūklę ant ledo, kai žūklei pasirinktos vietos ledas yra ne mažiau kaip 10-15 cm storio. Šiuo metu Mėgėjiškos žūklės įstatyme nėra reikalavimų tinkamai pasirengti saugiai mėgėjiškai žūklei.

Jaukai ir jaukinimas žiemos metu stovinčiame vandenyje

Jaukai ir jaukinimas žiemos metu stovinčiame vandenyje

Žiema smarkiai pakeičia žuvų mitybos įpročius. Todėl žiemą keičiasi žuvų jaukinimo taktika, taip pat patys žieminiai jaukai labai skiriasi nuo vasarinių. Pradėkime nuo pradžių. Jaukai žiemą, žvejojant karšius ar kuojas žūklės nesugadins tik tuo atveju jei rūpestingai parinksime jo sudėtį. Negalima žieminiuose jaukuose naudoti kruopų, ar grudų t.y. stambios frakcijos dalelių. Kaip jauko pagrindas geriausiai tinka džiūvėsėliai kadangi jie yra mažai maistingi. Tai pat galima pridėti šiek tiek kanapių išspaudų. Nemažai dedama į žieminį jauką gyvūninės kilmės masalo dažniausiai uodo trūklio lervų, taip pat galima įdėti truputi ir musės lervų. Į žieminį jauką būtina dėti druskos, kadangi po vasaros žuvys jaučia mineralų trūkumą. Patamsinti jauką galima juodžemiu, geriausiai tam tinka kurmeriausiai. Pasirinkta žvejybos vietą geriausia jaukinti vakare, jei žūklė truks kelias dienas tuomet tai kartokite kiekvieną vakarą. Stovinčio vandens telkiniuose šerti galima paprasta žiemine šėrykla, kurios pagalba pašarą išpilame ties pačiu dugnu. Į kiekvieną eketę reiktu suberti nuo 200 iki 500 gr. jauko. Norint, jog jaukas ilgiau išliktų ant dugno ir jo greit nesuėstų mailius, galima jį užšaldyti didesniais kubeliais, tiesa tuomet pašarą būtina pasunkinti žvyru, jog jis neplūduriuotu paviršiuje. Tokie pašaro kubeliai nuleisti ant dugno lėtai tirpsta, todėl ilgai vilioja žuvį. Ryte atėjus į žūklės vietą neskubėkite jaukinti, geriau pirmiau pamėginkite apgaudyti jaukintas eketes.

Gaminame jaukus

Gaminame jaukus

Kiekvienas plūdininkas žino, kad be šėrimo sunku pagauti baltą žuvį, bet ne visi gali įpirkti firminius pašarus, todėl norėčiau patarti kaip palyginus nebrangiai patiems pasigaminti pašaro, kuris tiks visai baltai žuviai, įskaitant ir karpius. Pradėti reikia nuo turgaus, kuriame nusipirkite vištų pašaro. Jį sudaro labai geri komponentai, pilnai tinkantys jaukinti žuvį. Po to dar būtų gerai nusipirkti saulėgrąžų išspaudų, smulkių kukurūzų, na, dar galima kokį maišelį sėlenų. Visi šie komponentai kainuoja maždaug po 1 Lt už kilogramą, tad manau, tai nėra brangu. Tuomet jau galima pradėti ruošti jauką, kurį aš jau ruošiu prie vandens telkinio, kuriame ketinu žvejoti. Pagrindinė jauko dalis yra vištų pašaras, į kurį pridedu kukurūzų kruopų, džiūvėsių (kad geriau sukibtų pašaras), ir be abejo kvapų. Kvapus galima dėti įvairius, priklausomai nuo žuvies, kurią ketinate žvejoti, bet aš esu pastebėjęs, kad baltai žuviai labiausiai tinka saldūs kvapai, kaip pavyzdžiui karamelės, vanilės ar panašiai. Man labai pasiteisino firmos „Traper“ kvapai. Vienu žodžiu kvapas pirmiausia turi patikti žvejui, tada ir žuviai patiks. Gaudydamas karšius dažnai į jauką pridedu kalendros ir saulėgrąžų išspaudų. Dar visada pridedu gerą saują konservuotų kukurūzų, o po to ir gaudau ant tokių kukurūzų, kuriuos prieš tai sumaišau su kvapais, kurių dėjau į pašarą. Dabar apie priedus jaukams.

Baltyminiai kukuliai

Baltyminiai kukuliai

Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys - rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis - rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - liepa.

Granuliuoti jaukai

Granuliuoti jaukai

Granuliuotas prievilas. Augalinės kilmės baltymingų produktų, vitaminingas, natūralaus kvapo granuliuotas mišinys. Granulių skersmuo 4mm, pilkšvos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, natūralaus kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias žuvis karšius, karpius, kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Vanilė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, vanilės kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis karpius karšius kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Karamelė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, karamelė kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis į jaukinimo vietą. Ypatingai tinkantis pastoviams karšių jaukinimui.

Jaukai "ŽVEJO TAKAS"

Jaukai "ŽVEJO TAKAS"

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo "Žvejo takas" sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. "Žvejo tako" jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo "Žvejo takas" komanda, ir visiems gerai žinomi "Meškerės broliai". Pristatome "Žvejo tako" jaukų asortimentą. Bazinis - tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus - šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo "kukurūzai skaldyti" 20%"biskvitas melasinis" 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.

Jaukinimas

Jaukinimas

Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.

Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti. Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai - grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto.

Kaip nusipirkti dugninę meškerę

Meškerykočio svarbą, žvejojant dugnine meškere, pervertinti labai sunku. Bet kuriuo meškerykočiu užmetame masalą, pakertame ir varginame užkibusią žuvį, tačiau dugninė meškerė turi dar vieną paskirtį – ji privalo labai staigiai ir tinkamai reaguoti į kibimą. Ne bet kaip parodyti, kad kas nors kur nors kimba, bet reaguoti taip, kad meškeriotojas galėtų kuo greičiau ir tiksliau pakirsti, kad suprastų, kas tam tikru metu vyksta žūklės vietoje. Taigi dugninė meškerė turi būti ne tik tvirta, lengva. Ji turi pasižymėti tam tikromis tik tokios rūšies kotams būdingomis savybėmis Daug kas tiki, kad pagrindinė dugninio meškerykočio savybė yra tvirtumas, nes dažnai užmetami gana sunkūs svareliai ar šėryklėlės, dažnai metama gana toli. Yra žvejų, teigiančių, kad dugninė meškerė gali būti bet kokio svorio, nes didžiąją laiko dalį ji guli ant atramų. Šie žvejai neįverti na fakto, kad žvejyba dugnine meškere gali būti ne tik stacionari, bet ir mobili, kad šiais laikais terminas “dugninė meškerė” yra kur kas platesnis, aprėpiantis daugiau žūklės būdų nei prieš – metų. Kalbėdami apie dugnines meškeres, naudojame terminus “jautri viršūnėlė”, “virpanti viršūnėlė”, tarsi pabrėždami, kad svarbiausias dugninės meškerės elementas yra pati viršūnė. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Viršūnėlė,be abejo, yra pakankamai jautrus kibimo signalizatorius, tačiau viena, be tinkamo meškerykočio,ji visai bevertė. Viršūnėlė – tik meškerės tąsa, jos neatskiriama dalis.

Sigučio pasakojimas: Žvejyba dugnine meškere

Sigučio pasakojimas: Žvejyba dugnine meškere

Šiuo metu pažvelgęs už lango pagalvojau, kad tikrai dar ne metas padėti dugnines meškeres į spintą. Ir kadangi turiu nemažą patirtį žvejyboje dugnine meškere (~30 m. stažas) bei turiu daug gražaus laiko, tai nutariau pasidalinti savo patirtimi. Esu žvejojęs įvairiuose vandens telkiniuose – srauniose upėse, upeliuose (lyginant su Nemunu), tvenkiniuose, įvairiuose ežeruose bei Kuršių mariose. Kai pradėjau savo žvejybą dugnine meškere, buvo labai populiarūs dviejų dalių dvirankiai sudurtiniai diuralio spiningai, kainuojantys po 9 rub.50 kap. Jie pasižymėjo savo tvirtumu bei ilgaamžiškumu. Šiuo metu jų nurašyti tikrai nederėtų, o būtų galima puikiausiai panaudoti vėgėlių žvejyboje ar kur nors jūroje gaudant menkes. Tačiau bėgo laikas ir šiuos kotus pakeitė nauji plastikiniai, anglies pluošto naujamadiški, tvirti kotai. Buvusias „Nevskas“ rites pakeitė stradikai, daivos ir kitos ritės. Tačiau nemanau, kad nuo to pasikeitė patys pagrindiniai žvejybos niuansai, ypatumai. Tada, žvejojant Nemune man pavykdavo savo sistemėles numesti iki ~50 m. O jos būdavo kelių variantų. Pirmiausiai visada laikydavausi tos nuomonės, kad žvejojant srovėje, ežere ar kitam vandens telkinyje žuvį reikia visada šerti, išskyrus galbūt tuos atvejus, kada važiuodavau žvejoti vėgėlių. Tam tikslui patys pasidarydavome iš varinės vielos vadinamas šėryklas skirtas žuvims šerti. Žvejojant srovėje jos būdavo didesnės, o stovinčiame vandenyje - mažesnės.

Karšių gaudymas dugnine

Karšių gaudymas dugnine

Daugiausia karšių mūsų meškeriotojai sugauna dugninėmis meškerėmis. Tai pats paprasčiausias, didelio išmanymo nereikalaujantis gaudymas. Net tas, kas tik retkarčiais išeina pameškerioti, dažniausiai pasirenka dugninę. Paprasčiausia dugninė - kelios dešimtys metrų valo, kabliukas, švino gabalas ir kuolelis krante. Užkabinai ant kabliuko porą slie-kučių, kelis kartus apsukai svarelį aplink galvą ir bumbtelėjai upėn. Dabar galima užsirūkyti ar taurelę išlenkti - masalą suradęs karšis praris ir užkibs, beliks tik išvilkti į krantą ir vėl užmesti. Ir taip visą dieną. Kai karšiai itin išalkę ir godžiai griebia masalą, net tokia dugnine galima sugauti keliolika karšių. Bet tai jokių emocijų neteikiantis gaudymas, labiau panašus į "laiko užmušinėjimą". Tačiau kai karšiai itin išrankūs, tik atsitiktinis paklius ant tokios dugninės. Antra vertus, karšiai - ne vėgėlės ar pūgžliai, ryjantys masalą iki antro galo. Karšis - atsafgi žuvis. Pajutęs kabliuką, jis greitai išspjauna, net nesuvirpinęs valo. Net pasismeigęs ant kabliuko jis labai greitai išsivaduoja vos kelis kartus pasimuistęs. Mat už lūpų esanti dumplių plėvelė labai plona, ir kabliukas ją greitai perpjauna. Karšinė dugninė turi būti labai jautri, tik tada meškeriotojas patirs visus karšių gaudymo malonumus. Ilgą laiką mūsų meškeriotojai, ypač Nemune, Kauno mariose bei kai kuriuose ežeruose, gaudė sunkiomis dugninėmis, pasidarytomis iš rusiškų spiningų su didelėmis inercinėmis ritėmis.

Žvejyba dugnine meškere

Žvejyba dugnine meškere

Meškerykočiai dugninei meškerei anksčiau buvo daromi iš kadagio, bambuko, lazdyno ar šermukšnio, kartaisnaudojamos špagos. Šiuo metu yra didelis pasirinkimas firminių meškerykočių. Dažniausiai imamas neilgas iki 2 – 2,5m meškerykotis su rite. Valas, truputį storesnis 0,15 – 0,3 mm kartais iki 0,45 mm storio. Valo kiekis iki 35 – 40 m su atsarga. Kabliukai stambesni. Svareliai naudojami įvairūs – nuo 10 iki 50 g ir sunkesni, skirtingai kur žvejojama. Svareliai pririšami, slankiojantieji, slyvelės, pira midės, cilindriuko, kūgio ir kitokio pavidalo. Svareliai dedami ant pačio valo, arba pririšami trumpu pavadėliu. Prie pagrindinio dugninės meškerės valo dažnai kabinama šėryklėlė. Dugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai skamba. Žuviai pradėjus čiulpti masalą (žvejojant dugnine ant kabliuko kabinami stambūs masalai pvz.: naktinis sliekas), žvangutis pradeda lėtai kilti. Žuviai pagriebus masalą, žvangutis staiga šokteli į viršų ir suskamba.