Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.