Meškerės

Daugumai meškeriotojų upė yra kur kas įdomesnė nei ežeras ar tvenkinys. Tekantis vanduo visada gyvesnis ir įvairesnis. Vienose upėse jis teisiog verčiasi per akmenis, šniokščia, putoja, kitose - teka tyliai, ramiai. Visose upėse yra ir grįžtančiųjų srovių, ir sūkurių, ir ramių vietelių. Vienur upė tiesi, kitur - vingiuota. Todėl žvejybos upėse metodai gali būti patys įvairiausi. Ten, kur ramu, kur vos vos teka srovė, galima meškerioti žūklės būdais, aprašytais praėjusiuose žurnalo numeriuose (žūklė stovinčiame vandenyje). Tuo tarpu ten, kur srovė greita, visa meškerės sistema, svareliai, plūdės turi būti kiek kitokie. Taigi pabandykime panagrinėti, kaip žvejojama meškerėmis be ritės srovėje. Pati paprasčiausia yra žūklė upėje, kurioje yra nedidelių žuvų, besimaitinančių netoli vandens paviršiaus, pavyzdžiui, aukšlės, strepečiai, ar šiek tiek giliau - kuojos, gružliai, plakiai. Žvejojamos tokios žuvys neilgomis, iki 5 metrų, lengvomis meškerėmis, labai plonais valais ir pačiais mažiausiais kabliukais. Svarelius galima išdėstyti, kaip pavaizduota žurnalo "Žvejys ir žuvis" šių metų trečiame numeryje (19 p., 1 schema). Bet plūdė turėtų būti didesnė ir labiau pilvota, kadangi žvejojama upėje. Kai nėra vėjo, kai gaudoma netoli vandens paviršiaus, užtenka ir 0,5 g svorio plūdės. Tačiau pučiant stipriam vėjui, žvejojant gilesniuose vandens sluoksniuose, pavyzdžiui, jau net 1 m gylyje, geriau rinktis sunkesnę - 1 g svorio plūdę.

Tęsiame skyrelį "Svarelių išdėstymas". Šį kartą pažiūrėkime, kokie yra klasikiniai svarelių išdėstymo būdai meškeriojant ilgomis sudurtinėmis meškerėmis. Jau minėjome, kad žvejojant tokiomis meškerėmis valo ilgis gerokai trumpesnis už meškerės ilgį. Žūklė sudurtinėmis meškerėmis yra sudėtingesnė nei ilgomis teleskopinėmis meškerėmis. Nors toks būdas labai populiarus užsienyje, vis dėlto negalima teigti, kad jis yra pranašesnis už žūklę teleskopine meškere. Kaip žvejoti, kokią meškerę rinktis, priklauso nuo aplinkybių. Jei žūklės vietoje yra daug žuvų, o jos kimba intensyviai, geriau žvejoti teleskopine meškere, nes užkibus žuviai nereikia atgal atitraukinėti storgalio, nuiminėti "topo". Kai kimba silpniau, rečiau, o žuvys gerokai didesnės, kai reikia užmesti ypač tiksliai, pakirsti vos vos virptelėjus plūdei, tada praktiškesnės yra ilgos sudurtinės meškerės. Ežeruose ilga sudurtine meškere žvejojama retai. Kad ir koks būtų ežeras, tačiau ir keturiolikos metrų ilgio įrankiu, gaudant nuo kranto, sunku pasiekti reikiamą gylį. Net jei užsilipsite ant lieptelio, vis tiek to ilgio gali neužtekti. O štai lėtai tekančiose upėse, kanaluose, karjeruose, senvagėse, kai kuriuose tvenkiniuose ilga sudurtinė meškerė idealiai tinka. Ilgų sudurtinių meškerių svarelių išdėstymas parodytas paveikslėliuose. Jų išdėstymas labai panašus į aprašytą praeitame numeryje ("Meškerės be ritės").

Meškerių skirstymas į trumpas ir ilgas yra sąlygiškas. Tai daroma tam, kad skaitytojui būtų aiškiau, kur, kokiomis žūklės sąlygomis ir kokia meškere žvejoti. Praėjusiame numeryje pradėjome skyrelį "Svarelių išdėstymas". Jame aprašyta, kaip ir kokius svarelius išdėstyti žvejojant mažame (iki trijų metrų) gylyje. Pateiktus svarelių išdėstymus galima vadinti klasikiniais ir jie tinka ne tik žvejojantiems meškerėmis be ritės. Šį kartą panagrinėkime žvejybą gilesniuose vandenyse ilgesnėmis, daugiau nei 5 m, meškerėmis. Pradžioje pakalbėkime apie teleskopines meškeres. Teleskopinės meškerės yra pakankamai ilgos, todėl žūklė jomis yra sudėtingesnė nei 3 ar 4 m meškerėmis. Pradedantiesiems žvejams nereikėtų iš karto griebtis septynių ar devynių metrų meškerės. Geriau pradėti nuo trumpesnės ir tik įgijus patirties, įvaldžius žūklės techniką pamažu pereiti prie ilgesnių meškerykočių. Svarelių išdėstymas, žvejojant ilgomis meškerėmis, yra panašus į aprašytą praėjusiame numeryje išdėstymą - tiek ilgai, tiek trumpai meškerei svareliai išdėstomi pagal tas pačias taisekles. Kadangi žvejybos nuotolis yra ilgesnis, o gylis didesnis, tai ir plūdžių jau reikia solidesnių. Žvejojant ilgomis teleskopinėmis meškerėmis, kur valo ilgis beveik lygus meškerės ilgiui, pagrindinė svarelių masė šiek tiek priklauso ir nuo meškerės ilgio, nes sunku įsivaizduoti meškeriotoją, užmetant 0,3 g plūdę su 11 m meškerykočiu.

Tęsdami meškerės be ritės temą, pažiūrėkime, kokios naudojamos plūdės ir kaip išdėstomi svareliai. Plūdė yra toks populiarus meškerės elementas, kad dažnai apie ją šnekama kaip apie meškeriojimo simbolį. Pagrindinė plūdės paskirtis - parodyti, kada kimba. Bet plūdė ne tik rodo kibimą, bet ir prilaiko masalą žūklės vietoje - o tai ne mažiau svarbu. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie svarelius - be jų niekada masalas neatsirastų reikiamoje vietoje. Plūdžių formų bei dydžių yra gausybė. Kiekviena parduotuvė tiesiog mirga nuo įvairovės ir susigaudyti tame miške nėra taip paprasta. Kai pirkėjas neieško nieko konkretaus arba tiesiog nežino, kokios formos plūdės jam reikia, įsigyti tinkamą plūdę gana sunku. Jei pažvelgtume į tas plūdes, kurias naudoja sportinės žūklės meistrai, visos jos pasirodytų gana panašios: antena - korpusas - kylis. Tačiau patyrinėjus atidžiau galima rasti nemažai skirtumų. Šios plūdės dar dažnai vadinamos klasikinėmis. Ir skiriasi jos ne tik savo dydžiu, antenos ar kylio ilgiu, bet ir korpuso forma. Panagrinėkime, kada naudojami pailgi korpusai, kada - pilvoti, kokios plūdės skirtos tekančiam vandeniui, kokios - stovinčiam, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas ilgosios meškerės plūdės elementas. Antena - tai plūdės dalis, išnirusi iš vandens. Antenos daromos iš skirtingų medžiagų, skirtingo ilgio ir storio, dažomos dažniausiai geltona, raudona ir oranžine spalvomis.

Ilgosios meškerės jau nieko nebestebina. Anksčiau jas turėjo vos vienas kitas sportininkas, vėliau, kai jos tapo labiau prieinamos, šiomis "Kartimis"apsiginklavo beveik visa Lietuvos varžybose dalyvaujanti sportininkų plejada. Šių meškerių privalumais įsitikino ir ne vienas mėgėjišką žūklę propaguojantis meškeriotojas, nes vis daugiau tokių įrankių nuperkama, didėja jų pasiūla. Pavadinimas - ilgosios meškerės - nėra tikslus. Nes iš tiesų meškerė be ritės gali būti ir 2 metrų ilgio, o gali siekti net 16 metrų. Pastarosios atrodo ypač įspūdingai. Ne mažiau įspūdinga ir jų kaina. Visos šios meškerės pasižymi viena bendra savybe - jos neturi nei ritės, nei žiedelių, o valas rišamas tiesiai prie meškerės galo (sąlygiškai, nes kaip vėliau pamatysite, šis tvirtinimas nėra visai tikslus). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai nepraktiška: turėdamas vieną meškerę, negali užmesti kur nori, negali pasinaudoti rite vargindamas užkibusią žuvį, laikyti devynių metrų "pagalį" rankose - tikrai ne tas pats kaip trimetrinę tolimojo užmetimo meškerę. Tad kyla klausimas, kodėl vis dėlto sportininkai taip vertina meškeres be ritės, kodėl vis daugiau plūdinės meškerės mėgėjų atiduoda duoklę žvejybai ilgomis "kartimis" nustumdami į antrą planą visas kitas? Pabandykime išsiaiškinti, kur čia šuo pakastas. Kokios tokios žūklės subtilybės, kokie įrankiai, kaip žvejojama, kaip jaukinama.

Pirmoje dalyje trumpai aptarėm ir panagrinėjom pagrindines sportinės meškerės dalis. Dabar paminėsiu kelis labai svarbius privalumus. Labai svarbus yra užmetimo tikslumas, nes esant vienodam valo ilgiu, jūs visada užmesite į tą pačią vietą, būtent ten, kur jaukinote žuvį, ir jums nereikės imtis jokių papildomų priemonių, žymint valą ar jį kitaip tvirtinant, kaip tai daroma žvejojant meškere su rite. Žinoma, aš jokiu būdu nesakau pamiršti tokias meškeres su ritėmis, nes esant didesniam gyliui, be jų neišsiversim. Bent man sportinėmis meškerėmis patogiausia žvejoti iš valtelių. Meškerę renkuosi pagal gylį, kuriame esu numatęs žvejoti. Paprastai, jei gylis yra apie 3-4 metrus, imu 6 metrų meškerykotį, jo man pilnai užtenka, nes žvejojant iš valties nereikia kažkur toli užmetinėti. Na jei gylis jau apie 4-5 metrus ar dar šiek tiek giliau, tai reikėtų 7 ar net 8 metrų meškerės. Žvejojant upėse, nuo kranto, tokios meškerės taip pat labai patogios, nes jomis labai patogu prilaikyti plūdę srovėje („ant prilaikymo”). Dabar apie sistemėles: valą, plūdes, svarelius ir kabliukus. Kaip ir kitose meškerėse, taip ir sportinėse, viskas turi būti suderinta. Yra šiokia tokia taisyklė: renkantis valo storį, siūloma laikytis tokios proporcijos - pagrindinis valas būtų storesnis už pavadėlį 0,04 mm. Pavyzdžiui jei pagrindinis valas yra pasirenkamas 0,14 mm, tai pavadėlis bus 0,10 mm. Tačiau aišku galimi kažkokie nukrypimai, nes čia nėra taisyklė, o tik rekomendacija.

Nenumaldomai artėja pavasaris, nors žiema dar vis rodo savo nagučius, naktim vis dar baugindama mus nemažu šaltuku, tačiau saulė jau daro savo darbą ir norom nenorom stumia žiemą lauk. Patvinusios upės jau laisvinasi nuo ledų, semia kaimus ir kelius, tuo pačiu išlaisvindamos ir žuvis nuo ledo gniaužtų. Ateina tas laikas, kada visi griebsime plūdines meškeres ir pulsime žvejoti pirmųjų pavasarinių kuojų. Kiek teko pastebėti, daugelis mūsų žvejų naudoja meškeres, apginkluotas ritėmis, įvairiais žiedeliais ir pan. Taip, yra toks būdas gaudyti srovėje, tai vadinamasis „boloniškasis“ būdas, ir jis tikrai nėra blogas. Tačiau aš norėčiau pakalbėti apie kitą būdą, kurio mūsų žvejai vis dar bijo arba mano, kad tai skirta ne jiems… Tai meškerės be žiedelių ir ričių (toliau aš jas vadinsiu sportinėmis meškerėmis). Nekalbėsiu apie jau tik meškeriotojų profesionalų naudojamas sudurtines sportininkų meškeres, vadinamas štekeriais, gal tai bus kituose straipsniuose, jei tai ką nors sudomins, o panagrinėsiu paprastas teleskopines meškeres. Tai iš dalies labai paprastas ir kartų pakankamai sudėtingas žūklės būdas, tačiau tikrai nereikia jo bijoti, juolab tikrai verta ji išmėginti. Kad įsivaizduotumėte kas yra sportinė meškerė, pateiksiu keletą tokių meškerių paveikslėlių (1 pav.). Tegul nesupyksta tie, kas jau yra gaudę tokiom meškerėm, bet, kiek žinau, daugeliui jos yra kažkokia egzotika, panašiai kaip man muselinė meškerė.