Joga

Mes nejaučiame skausmo, kai mąstome (įsigiliname į kokias nors veikas). mąstant nejuntama - skausmas yra fizinis pojūtis. Per jutimus perduodama energija. Tai trancendentinės būsenos pasiekimas - fizinis tapsmas (susiliejimas) energija. Toliau - justi energiją be jokių mąstymo pastangų. Tai jau valios, o ne mąstymo veiksmas. Tada atsaką galima duoti į bet ką. Trancendentinės būsenos pasiekimas yra ne tapsmas vienu su energija, o aptikimas, kad PATYS esame energija (ir ja visada buvome). Praktinis aspektas. Įsisavinkite savi-hipnozę. Daugelio iš skausmų priežastis yra kūno atmintis, kurią galima paveikti pasąmonės veika. Mintis yra labai galinga priemonė. Dažnai skausmas kyla iš stresų, o stresus šalinti galima minties galia.

Viena iš pagrindinių sveiko kūno prielaidų (po sveiko maisto) yra lankstus stuburas - tai jaunystės matas. Apatinės nugaros dalies skausmai ir viršutinės nugaros dalies (sprando) bloga savijauta yra dažniausi pagyvenusių žmonių nusiskundimai. Geriausia juos pašalinti paprastais kasdieniniais pratimais. Aišku, nereikai tikėtis skausmų išnykimo akimirksniu - pasiseks tik nuolat ir kasdien mankštinantis. Efektai: Šių pratimų seka pereina stuburu iš apačios į viršų ir paveikia visus stuburo slenkstelius, o energijos centrai "pamaitinami" iš Kundalini srautų. Stuburo fliuidų judėjimas pagyvinamas, o tai padidina psichinės veiklos tyrumą. Padidėja "gyvybingumas", užtikrinama nugaros skausmų prevencija, sumažinamos įtampos ir išlaikomas jaunas ir lankstus stuburas.

Šie priesakai yra dorovės normos tiek visuomenei, tiek kiekvienam žmogui. Jų ignoravimas gimdo chaosą, smurtą, melą, vagystes, ištvirkimą, pavydą. Šio blogio šaknys godumo, geismo bei prieraišumo jausmuose, kurie, savo ruoštu, gali būti trejopi: silpni, vidutiniai, stiprūs. Jie atneša tik kančią, nesuvokimo ir bukumą. Išminčius Patandžali iškarto pakerta tiems reiškiniams šaknis nukreipdamas žmogaus mintis į penkis Jama principus.

Pilniausiai jogos filosofinę sistemą kūrinyje "Joga sutra" (dar žinoma "Patandžali sutros" vardu) išdėstė Patandžalis maždaug antrame amžiuje pr.m.e. Ši sistema laikoma klasikine jogos sistema. Joga - tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Tai savęs pažinimo būdas. Jogos tikslas - individualiai sąmonei susivienyti su kosmine sąmone. Joga - tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Jogos mokymą sudaro keletas susijungimo su pasauline dvasia būdų. Tai hatha, radža, krija, karma, džniana, bhakti, laja ir mantra jogos. Hatha jogai priklauso fiziniai ir kvėpavimo pratimai. Krija joga - dorovingumo kelias. Karma joga - veiklos joga, tobulumo viršūnių pasiekimas neegoistiniu, visiems naudingu darbu.

O vieną dieną, kaimenei patraukus į kitą apylinkę, Dasas nuėjo į mišką, nes buvo užsimanęs medaus pasiieškoti. Nuostabiai mielas jam pasidarė miškas, kai jį pažino, o šitas jam rodės ypač gražus, pro medžių lapiją ir šakas aukso žalčiukais vinguriavo saulės šviesa, ir kaip garsai, paukščių šūksniai, viršūnių kuždesiai, beždžionių riksmai pynėsi ir kryžiavosi, sudarydami iškilnų, švelniai švytintį raizginį, panašų į šviesos žaismą krūmynuose, taip pat ėjo, vijosi ir skirstėsi kvapai, gėlių, medžių, lapų, vandenų, samanų, žvėrių, vaisių, žemės ir puvenų dvelksmai, aitrūs ir saldūs, gerai pažįstami ir niekad nepatirti, žadiną ir migdą, smagūs ir slopūs. Kartkarčiais, būdavo, neregimame, užžėlusiame miško tarpeklyje sučiurlena upeliukas, viršum baltų žiedų skėčių praplevena žalia aksominė peteliškė su juodomis ir geltonomis dėmėmis, sutraška šaka kažkur melsvų šešėlių gilumoj, ir sunkiai nusileidžia lapas arba suriaumoja žvėris patamsiuose, arba vaidinga beždžionė plūstasi su saviškiais.

Pamažu keldamas ilgas plonas kojas Juozapas Albinas Herbačiauskas tyliai lyg medžioklis katinas įslinko į kavinę ir sustingo durų prietemoj. Pastatyton surduto apykaklėn dar labiau įtraukė žilstelėjusią galvą ir apsižvalgė, akimoju spręsdamas, prie kurio staliuko prisėsti. Staiga jo dėmesį patraukė vyras. Jis stovėjo ryškiai apšviestoje vietoje, beveik pačiame kavinės vidury, ir garsiai, nustelbdamas iš visų pusių sklindantį ūžesį bei kalbas, kažką aiškino. Didysis magas ir ateities spėjikas truputėlį suglumo. Šito vyro "Pas Konradą" dar nebuvo matęs. Žengęs kelis žingsnius susikūprino prie kampinio stalelio ir dar labiau įgaužė galvą į apykaklę.

Kantrybės ir žinojimo pagalba jusles reikia pažaboti. Suvaldyti gi protą yra kur kas sunkiau. Išnaudojęs visas savo galimybes ir nepasiekęs sėkmės, žmogus kreipiasi į Dievą, visų galių šaltinį, pagalbos. Šiame etape iškyla bhakti. Bhakti būsenoje protas, intelektas ir valia paklūsta Dievui ir jogas meldžiasi taip: "Aš nežinau, kas man geriausia. Teesie Tavo valia". Kiti žmonės meldžia Dievą įvykdyti arba patenkinti jų norus. Bet Bhakti, tikrosios meilės Dievui būsenoje, nėra vietos teiginiams "aš" ir "mano". Kada teiginių "aš" ir "mano" pojūtis pranyksta, individuali siela pilnai pražysta. Po to kai protui pavyksta išsivaduoti nuo norų patirti asmeninį pasitenkinimą, jį reikia užpildyti mintimis apie Dievą. Kada protas užpildytas mintimis apie asmeninius malonumus, bei jų tenkinimą, tai atsiranda pavojus, kad juslės įtrauks jį į vaikymąsi paskui norų objektus.

"Sva" reiškia "pats", o "adhjaya" reiškia - mokymą arba išsilavinimą. Išsilavinimas, tai išgavimas iš žmogaus tai, kas geriausia yra žmoguje. Reiškia svadhjaya - tai saviaukla t.y. savarankišką mokymąsi. Svadhjaya skiriasi nuo įprasto mokymo tokio kaip lankymąsi lekcijose kuriose lektorius giriasi savo išprusimu prieš neišmanėlių auditoriją. Kada žmonės apsijungia dėl svadhjaya, tada kalbantis ir besiklausantis vienminčiai, ir paprasčiausiai viena širdis kalba su kita. Taurinančios mintys kylančios svadhjaya metu, prasiskverbia, taip sakant. į žmogaus kraują ir tampa jo gyvenimo ir būties dalimi.

Žodis "tapas" sudarytas iš žodžio "tap" šaknies. "Tap" reiškia liepsnoti, degti, švytėti, arba karščiuoti. Žodis"tapas" reiškia liepsnojantį veržlumą bet kokiom sąlygom siekiant atitinkamo gyvenimo tikslo. Jis numato apsivalymą, discipliną ir asketizmą. Bet kokį charakterio ugdymo mokslą galima vadinti kaip tapas praktiką. Tapas - tai sąmoningas veržlumas pasiekti galutinę vienybę su Dievybe ir išdeginti visus norus stovinčius šiame kelyje į šį tikslą. Deramas tikslas nušviečia, išvalo ir sudvasina gyvenimą. Be tokio tikslo veikla ir maldos nieko nereiškia. Gyvenimas be tapas panašus į širdį be Meilės.

Ramybė, saiko turėjimas viskame ir būvimas viskuo patenkintu - tai proto būsena. Tarp žmonių kyla nesutarimai dėl rasinės kilmės, religinės priklausomybės, turto ir išsilavinimo. Nesutarimai sukelia nesantaiką, kyla suvokiami ir nesuvokiami konfliktai išderinantys ir stulbinantys žmogų. Tokiose situacijose protas negali tapti vieno kryptingumo (ekagra) ir praranda ramybę. Pasitenkinimo būsena ir ramybė atsiranda tada, kai geismų bei norų vėjas neblaško sielos liepsnos. Jogas neieško tuščios numirėlio ramybės, jam reikalinga žmogiškoji ramybė. Ramybė žmogaus kurio prote stipriai įsitvirtino Dievas.

Būtina geros savijautos sąlyga yra kūno švara. Tokie geri įpročiai, kaip prausimasis bei maudymasis, apvalo kūną iš išorės, o asanos ir pranajama iš vidaus. Asanų praktika tonizuoja visa kūną, šalina toksinus ir šlakus, susikaupusius organizme dėl nuolaidžiavimo savo silpnybėms. Pranajama valo ir ventiliuoja plaučius prisotindama deguonimi kraują, valo nervus. Bet dar svarbesnis apsivalymas yra proto apsivalymas nuo emocijų nešančių susijaudinimą, tokių kaip neapykanta, įniršis, pyktis, gašlumas, godumas, pasipūtimas ir apgaulė. Dar svarbesnis yra intelekto (budhi) apvalymas nuo nedorovingų minčių. Proto teršalai nuplaunami bhakti (dievo garbinimo) vandenimis. Intelekto teršalai išdeginami svadhjaya ugnyje (vidinio "Aš" tyrinėjime). Vidinis apsivalymas suteikia šviesą, džiaugsmą ir geranoriškumą (saumanasya), šalina dvasines kančias, liūdesį, sielvartą ir neviltį (daurmanasya). Geranoriškas žmogus mato ne tik kitų žmonių trūkumus, bet ir jų privalumus. Pagarba su kuria žmogus žiūri į svetimus privalumus, ugdo savigarbą ir padeda jam kovoti su savo nesėkmėmis bei sunkumais.