Mama, aš bijau! Kaip padėti vaikui susidoroti su baimėmis

Monstrai po lova, tamsa spintoje, didžiulis kaimyno šuo… Vaikų baimės, kaip taisyklė, gana nekenksmingos ir praeina savaime. Bet ką daryti, jei jie tokie stiprūs, kad trukdo normaliam kūdikio gyvenimui? Kaip susidoroti su tokiomis baimėmis? Ir kodėl pavojinga jų nepaisyti? Išsiaiškinkime!

Vaikų baimių klasifikacija

Baimė yra viena iš pagrindinių žmogaus emocijų, su kuria mūsų nervų sistema reaguoja į pavojų. Per gyvenimą sukaupta patirtis ir žinios padeda suaugusiems racionaliai žiūrėti į situaciją ir taip sumažinti stresą. Tačiau vaikams tai padaryti daug sunkiau.Kodėl taip?

Vaikai dėl savo amžiaus dar neturi reikiamos patirties suprasti, kas yra tikra, o kas ne. Ir jie taip pat beprotiškai fantazuoja! Vaikų baimes kursto fantazija, o susidoroti su jomis naudojant „suaugusiųjų“ logiką („žiūrėk, po lova nėra nieko, nėra pabaisų!“) gali būti sunku.

Svarbiausias dalykas, kurį turite suprasti, kad galėtumėte laiku padėti savo vaikui, yra jo patiriama patirtis. Kokios yra baimių rūšys?

1. Su amžiumi susijusi baimė, kuri nesukelia neigiamų pasekmių.
2. Nuolatinė, gili baimė, kuri pastebimai nuodija vaiko gyvenimą.
3. Baimė kaip kito sutrikimo dalis, kurią reikia tinkamai diagnozuoti ir gydyti (gali būti derinama su miego sutrikimais, nerviniu tiku, agresyvumu ir pan.).

Vaikų baimių priežastys

Kodėl vaikai bijo? Aptarkime pagrindines vaikų baimių priežastis:

• Trauminis įvykis (pvz., skausmingas vabzdžio įkandimas, kojos netekimas, įstrigimas lifte);
• Suaugusiųjų gąsdinimas („Neik ten, tai Babayka!“);
• Nerimastingi tėvai, perteikiantys kūdikiui savo baimes (instaliacijos „Nesėdėk sniege – sušalsi“ arba „Nelipk į kalną – nukrisi“) sukelia vaikui nerimo jausmą, kuri gali virsti baime);
• Polinkis į baimių atsiradimą (taip nutinka, jei kūdikis labai nepasitiki savimi, nusilpęs, linkęs į nerimą ar jo vystymasis vėluoja);
• Laukinė vaizduotė ir žinių bei gyvenimiškos patirties trūkumas („Mama, mano spintoje tikrai kažkas yra!“).

Žinoma, šios priežastys negarantuoja nuolatinės baimės atsiradimo. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis baimė vis tiek gali kilti ir netgi virsti rimta fobija.

Vaikų baimės pagal amžių

Žinoma, 2 metų ir 6 ar 12 metų vaiko baimės skirsis (taip pasireiškia baimių amžiaus dinamika). Laikui bėgant vaikas gali „išaugti“ kai kurias fobijas ir įgyti kitų, todėl vaikų baimes galime sąlygiškai suskirstyti pagal amžių:

• Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis gali jausti nerimą, kai šalia nėra artimo suaugusiojo. Svetimų baimė stipriausiai pasireiškia apie 7 mėnesius ir paprastai gali trukti iki 2 metų.
• Nuo 1 iki 3 metų atsiranda natūrali didelių gyvūnų (tikrų ir pasakiškų) baimė, skausmas, stiprūs garsai ir kiti vaikui nesuprantami reiškiniai. Pavyzdžiui, jį gali išgąsdinti pažįstamo žmogaus dėvima kaukė ar perukas.
• Nuo 3 iki 5 metų tamsos, vienatvės ir uždarų erdvių baimės yra dažnos. Pasitaiko, kad tokio amžiaus vaikai bijo išbandyti naujus maisto produktus, o apskritai vengia visko, kas nauja.
• Nuo 5 iki 7 metų pirmą kartą išgyvenama mirties baimė, rečiau – infekcinės ligos baimė. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikai vis dar bijo tamsos, vienatvės, pasakų personažų.
• Nuo 7 iki 9-10 metų atsiranda socialinės baimės, o mergaitėms jos yra ryškesnės. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai patiria tėvų mirties baimę, o kai kurie pradinukai bijo gamtos stichijų, įskaitant uraganus ir žemės drebėjimus. Dažnai kyla magiškas mąstymas, tai yra polinkis tikėti mistika (vampyrais, burtininkais). Vaikai tampa labiau paslaptingi ir rečiau kalba apie savo baimes su suaugusiaisiais.
• Nuo 11 iki 16 metų vyrauja socialinės baimės. Labai dažnai paaugliai bijo savo bendraamžių sprendimo ir izoliacijos. Gali atsirasti nepasitenkinimas savo išvaizda (figūra, svoriu, veido bruožais) ir baimė dėl savo netobulumų. Baimės yra kruopščiai paslėptos.

Svarbu

Daugiausia baimių kyla vaikams nuo 2 iki 7-9 metų. Ko vaikai dažniausiai bijo? Tai priklauso nuo amžiaus.

Psichologiniu požiūriu vaikų baimės yra natūralus psichoemocinio vystymosi ir vaiko nervų sistemos formavimosi etapas. Paprasčiau tariant, normalu, kad vaikas bijo! Baimės yra neišvengiamos ir netgi būtinos, kad jis užaugtų.

Kai vaikas, padedamas tėvų, nugali savo baimes, jis jaučiasi apsaugotas, auga pasitikėjimas savimi. Bet jei net ir su jūsų pagalba vaikas visko bijo, jei baimės „sulaužo“ jo įprastą gyvenimą (sutrikdo miegą ir apetitą, trukdo bendrauti su bendraamžiais ar suaugusiaisiais, neleidžia žaisti ir mokytis nerūpestingai), tai yra būtina kreiptis į specialistus dėl situacijos ištaisymo: psichologą ir neuropsichiatrą .

Kaip atpažinti vaikystės baimę?

Kaip taisyklė, nesunku suprasti, kad kūdikis bijo. Išsigandę vaikai gali apsiverkti, tvirtai įsikibti į tėvus arba bandyti „pasislėpti“ užsidengdami veidą rankomis. Vaikas gali atsargiai sustingti arba rodyti nerimą – kramtyti nagus, čiulpti pirštą, nervingai stumdytis rankomis. Baimė turi ir fiziologinių simptomų: rankų drebulys, širdies plakimas, prakaituoti delnai, pykinimas, poreikis eiti į tualetą.

Tačiau kai kuriais atvejais vaikas gali slėpti savo baimę nuo tėvų. Tai netiesiogiai gali rodyti, pavyzdžiui, nemiga, elgesio pokyčiai ar nuolatinis nenoras apie ką nors kalbėti.

Auklėjimo klaidų pasekmės dėl vaikų baimės

Ką daryti, jei vaikas bijo? Visų pirma, klausykite nenuvertindami jo išgyvenimų. Jei kūdikis yra mylimas ir prižiūrimas šeimoje, baimės praeis su amžiumi ir nepaliks neigiamų „pėdsakų“ jo atmintyje.

Eksperto nuomonė

Tačiau, jei tėvai ignoruoja, tyčiojasi ar bara vaiką, kad jis bijo („Tu jau didelis, ar tau ne gėda bijoti?“), baimės gali tapti lėtinėmis. Kaip tokiais atvejais išvaduoti vaiką nuo fobijos? Geriausia kreiptis į psichologą, kuris padės vaikui susidoroti su problema ir padės tėvams persvarstyti šeimos santykius.

Kaip susidoroti su vaikystės baimėmis: psichologų patarimai

Žinoma, universalaus atsakymo į klausimą, kaip padėti vaikui įveikti baimę, nėra. Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kas galėjo sukelti baimę. Ar jūsų kūdikis sapnavo baisų sapną? Išsigandai, kai išgirdai pasaką apie Baba Yaga? Būkite kantrūs ir subtilūs:

• Nesityčiokite iš kūdikio baimių ir neaptarinėkite jų su nepažįstamais žmonėmis.
• Atsisakykite bauginimo kaip auklėjimo metodo.
• Stenkitės ramiai ir draugiškai pasikalbėti su vaiku apie jo baimes. Aptarkite su juo, kas gali sumažinti baimę? Paskata tokiam pokalbiui galėtų būti, pavyzdžiui, vaikiška knyga panašia tema.
• Atidžiau elkitės su kūdikio psichika, saugokite jį nuo baisių filmų, istorijų ir naujienų.
• Sek pavyzdžiu. Ne paslaptis, kad maži vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį. Todėl suaugusiesiems svarbu įveikti savo nerimą ir susidoroti su fobijomis.

Kaip padėti vaikui įveikti baimę, jei jis bijo…

…tamsa. Kūdikiui ypač reikia tėvų meilės ir meilės, jų kantrybės ir palaikymo. Reikia kuo dažniau jį apkabinti, garsiai skaityti ir nepalikti vieno tamsoje. Jei prieš miegą jis prašo atsisėsti šalia, svarbu rasti tokią galimybę. Kitas būdas įveikti stiprią tamsos baimę – žaisti slėpynių, kai sąlygos reikalauja ramiai sėdėti tamsiuose ir paslaptinguose namų kampeliuose.

…gydytojai. Ir vėl žaidimas gali padėti! Padovanokite vaikui gydytojo instrumentų rinkinį (geriausia, kad jie būtų gražūs ir atrodytų kaip tikri). Girkite ir žavėkitės savo mažuoju gydytoju, kai jis sėkmingai diagnozuos gyvūnų iškamšas. Stenkitės nepastebimai sukurti teigiamą gydytojo įvaizdį žaidime. Naudingainformacija:Tam gali padėti ir geros pasakos – pavyzdžiui, „Aibolitas“, „Apie begemotą, kuris bijojo skiepų“ ir „Daktaras katinas“. 

Kasdieniame gyvenime svarbu nustoti „gąsdinti“ vaiką ligonine ir neleisti to daryti kitiems (močiutėms, giminėms, kaimynams).

…aukštumos. Būtina vengti traumuojančių išgyvenimų (pavyzdžiui, nereikėtų sąmoningai kelti vaiko į aukštį). Tai tik sustiprins baimę, net jei tėvai laikys kūdikį ant rankų ir aiškins, kad jam niekas negresia. Vaikams, turintiems aukščio baimę, naudinga sportinė veikla, lavinanti vikrumą ir koordinaciją: važinėjimasis paspirtuku ir dviračiu, lipimas sportinėmis kopėčiomis ir šokinėjimas ant batuto. Tai naudinga vestibuliarinei sistemai ir ugdo pasitikėjimą savimi.

…vanduo. Daugelis vaikų išgyvena laikotarpį, kai nemėgsta plauti plaukų ir (arba) bijo maudytis baseinuose ir tvenkiniuose. Greičiausiai baimė nuskęsti neturi nieko bendra. Specialistai teigia, kad tam tikros vandens savybės jiems dažnai atrodo nemalonios (temperatūra, lytėjimo pojūčiai, purslai). Todėl svarbu, kad vaikas vandens procedūras sietų su kažkuo maloniu, kas nusveria neigiamus įspūdžius. Žaidimas su vandeniu ir draugiškas suaugusiųjų požiūris padės mažyliui priprasti prie vandens procedūrų. O noras pasinerti į jūrą atsiras, kai vystysis pasitikėjimas savimi ir fizinė ištvermė.

…išbandykite naujus maisto produktus. Tai viena iš įprastų vaikų baimių tipų, kurių jokiu būdu nereikėtų spręsti radikaliai (pavyzdžiui, atimant iš jo įprastą maistą). Vaikas neturėtų sieti valgymo su bausme! Jei jis atkakliai atsisako, geriau palaukite ir vėliau vėl pasiūlykite ką nors naujo.

Taip pat pabandykite pakeisti pristatymo formą. Pavyzdžiui, tyrelę iš stiklainio įdėkite į kūdikio mėgstamą lėkštę arba pasiūlykite jam tyrelės minkštoje pakuotėje. Pavyzdžiui, „Vaisių salotos“, „Obuolių, bananų ir varškės tyrė“ arba „Obuolių, braškių ir gervuogių tyrė su avižiniais sausainiais“.

Galite parodyti savo vaikui gerą pavyzdį ir patys išbandyti naują patiekalą, parodydami malonumą. Gali padėti pasakojimai apie maistą ir bendri „kulinariniai eksperimentai“ žaislinėje virtuvėje. Valgant svarbu vengti animacinių filmų.

…Padaryti klaidą. Stenkitės kuo mažiau kritikuoti savo kūdikį. Kai jam kas nors nepavyksta, priminkite, kad jis jau daug ko išmoko ir tikrai susitvarkys. Taip pat gali padėti istorija apie savo klaidas.

…kalbėti viešai. Suaugusieji padės savo droviam vaikui, jei namuose surengs nedidelius pasirodymus – pavyzdžiui, skaitys poeziją tik artimiesiems ar žaislų žiūrovams. Tegul tai būna jaudinantis žaidimas vaikui: galite paruošti bilietus, įrengti žiūrovų salę, sceną. Būtinai pagirkite jaunąjį menininką!

Kaip susidoroti su viešo kalbėjimo baime, jei vaikas lanko darželį ir turi koncertuoti per šventes? Aptarkite problemą su savo mokytoju. Paprašykite vaiką palikti kaip žiūrovą arba įtraukti jį tik į grupinius pasirodymus. Ramus, pagarbus ir rūpestingas artimųjų požiūris padės vaikui įveikti drovumą.Svarbu

Tiesą sakant, vaikų baimių sąrašą galima tęsti labai ilgai. Baimės yra labai skirtingos (taip pat ir būdų jas įveikti)! Tačiau svarbiausia taisyklė tėvams – priimti kūdikį tokį, koks jis yra, o ne versti daryti tai, kam jis vis dar aktyviai priešinasi.

DUK:

Ar visada reikia reaguoti į vaikų baimes?

Baimė yra labai nemaloni emocija. Vaikui tai ne tik nepatogu, bet ir neaišku, kodėl darosi dar blogiau! Jūs neturėtumėte palikti savo vaiko vieno su jo baime. Svarbu jam pranešti, kad jis gali tikėtis jūsų palaikymo ir supratimo. Kartais užtenka mažylį apkabinti ar paimti jo ranką. Ir kai kuriais atvejais reikės profesionalaus darbo su fobija.

Kada reikėtų kreiptis į specialistą?

• Jei baimės neleidžia jūsų vaikui gyventi ramaus ir laimingo gyvenimo.
• Jei jis turi daug įvairių fobijų.
• Jei vaiko elgesys rodo ne tik baimes, bet ir kitus nerimą keliančius požymius (pavyzdžiui, agresyvumą, nesuvaldymą, visišką atsargumo nebuvimą).

Ką daryti, jei vaikas patyrė trauminį įvykį? Su kuo turėčiau susisiekti?

Svarbu, kad jis nebūtų paliktas vienas ir nuolat jaustų jūsų rūpestį ir meilę. Galite kartu skaityti knygas, žiūrėti animacinius filmus, kalbėtis apie abstrakčius dalykus. Grįžti į praeities išgyvenimus galima tik tada, kai pats vaikas juos prisimena. Jei vaikas dažnai ir atkakliai pasakoja apie tai, kas jam nutiko, turite kartu eiti pas vaikų psichologą.