Kaip vartoti probiotikus, kad jie duotų didžiausią naudą sveikatai?

Kaip žinoma, probiotikai – tai plati maisto papildų grupė, kurioje yra gyvų bakterijų štamų, sudarančių natūralios žarnyno mikrofloros pagrindą. Naudingos bifidobakterijos ir laktobakterijos atlieka daug naudingų funkcijų: naikina patogeninius mikroorganizmus, skatina biotino, folio rūgšties ir vitaminų gamybą, pašalina disbakteriozę ir stiprina imuninę sistemą. Tačiau įvairių probiotikų gausa gali priblokšti beveik bet kurį vartotoją. Siekiant išspręsti šią problemą ir vartoti papildus, teikiančius maksimalią naudą organizmui, mokslininkai iš Milano universiteto (University of Milan), Italija, parengė 10 „auksinių“ probiotikų vartojimo taisyklių. Išsamią ataskaitą tyrėjai paskelbė žurnale „Journal of Digestive and Liver Disease“.

Teisingas probiotikų apibrėžimas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia probiotikus kaip gyvų mikroorganizmų koncentratą, kuris, vartojamas pakankamais kiekiais, teikia naudos vartotojo sveikatai. Probiotikai nėra vaistai – tai maisto papildai, dažniausiai kapsulių ir jogurto raugo pavidalu. Dažniausiai kaip probiotikai naudojamos Lactobacillus ir Bifidobacterium bakterijos. Taip pat naudojamos Saccharomyces boulardii ir Saccharaomyces cerevisiae mielių rūšys.

Ko negalima laikyti probiotiku?

Kai kuriuos mikrobiologinius komponentus, negyvas bakterijas ir sporas gamintojai taip pat reklamuoja kaip probiotikus. Tačiau tik gyvų mikroorganizmų kolonijos priskiriamos šiai maisto papildų grupei ir gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį virškinimo trakto būklei.

Svarbu žinoti tikslią probiotinių bakterijų štamų sudėtį

Tiksli atskirų probiotinių mikroorganizmų štamų identifikacija ir stebėjimas yra labai svarbūs. Nauji molekulinės biologijos ir mikrobiologijos metodai leidžia aiškiai identifikuoti ir apibūdinti maisto papildo sudėtyje esančius mikrobų štamus. Kokybiški probiotikai turi būti kruopščiai patikrinti prieš pateikiant juos į rinką. Gamintojai privalo ant pakuotės pateikti informaciją apie kolonijas sudarančių vienetų (CFU) skaičių, rekomenduojamą paros dozę, išsamų kiekvienos produkto sudėtyje esančios probiotinės padermės identifikavimą ir patvirtinimą, kad nėra jokių patogeninių veiksnių, galinčių sukelti ligą.

Pasirinkimas tarp produkto su 1 štamu ar su keliomis štamomis

Kai kurie probiotiniai produktai sudėtyje turi vieną štamą arba mikroorganizmą, o kiti – kelis štamus. Anksčiau manyta, kad mikroorganizmų derinys produktuose, kuriuose yra keli štamai, turi adityvų poveikį, gerinantį žarnyno mikrofloros būklę. Tačiau kartais šis pagerėjimas labiau susijęs būtent su probiotikų doze, o ne su keliomis sudėtyje esančiomis rūšimis. Kai kurie bakterijų deriniai gali netgi sumažinti veiksmingumą, nes mikrobų rūšys tarpusavyje konkuruoja dėl maistinių medžiagų. Dėl šio klausimo vis dar vyksta diskusijos, ir reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų tiksliai nustatyta tikrai veiksminga preparato forma.

Reikėtų vengti antibiotikams atsparių probiotikų štamų

Padidėjęs probiotinių produktų vartojimas kartu su jau plačiai paplitusiu antibiotikų naudojimu gali sukurti antibiotikams atsparių mikroorganizmų kolonijas ir žymiai apsunkinti galimų bakterinių infekcijų gydymą.

Anksčiau, kol dar nebuvo pasaulinės bakterijų atsparumo antimikrobiniams preparatams problemos, atsparumas antibiotikams buvo pageidaujama probiotikų savybė, nes ji leidžia jiems veikti žarnyne net ir pacientams, reguliariai vartojantiems antibiotikus. Tačiau paaiškėjo, kad bakterijos gali gana laisvai keistis genetine informacija. Gali susidaryti situacija, kai antibiotikams atsparūs genai bus perduoti iš naudingų probiotinių štamų patogeninėms bakterijoms.

Norint to išvengti, reikėtų kreiptis į gamintoją ir pasiteirauti, ar jo probiotikai neturi antibiotikams atsparių štamų.

Reikia rinktis apsaugotas bakterijų rūšis, kurios gali atlaikyti virškinimo trakto aplinką

Rūgštinė-šarminė virškinimo trakto aplinka yra labai priešiška, ir daugelis mikroorganizmų negali išgyventi tokiomis sąlygomis. Kad probiotikai turėtų teigiamą poveikį, jie turi būti atsparūs agresyviai virškinimo trakto aplinkai. Probiotiniuose produktuose turi būti naudojami arba atsparūs mikroorganizmų štamai, arba specialios apsaugotos kapsulės, galinčios bakterijas pristatyti į žarnyną.

Probiotiniai štamai turi gebėti augti ir formuoti kolonijas žarnyne

Manoma, kad teigiamas probiotikų poveikis susijęs su jų kolonizacija žarnyne ir „blogųjų“, ligas sukeliančių mikroorganizmų augimo slopinimu. Todėl svarbu, kad probiotiniame produkte naudojami štamai įrodytų šią gebą. Prieš perkant reikia atidžiai išnagrinėti probiotikų sudėtį: mikroorganizmai, kurie neparodė šios gebos, neturėtų būti pasirenkami kaip maisto papildai.

Probiotikai turi teigiamai sąveikauti su natūralia mikroflora

Remiantis kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, probiotiniai mikroorganizmų štamai gali reguliuoti pagrindinės žarnyno mikrofloros veiklą. Informacijos apie šį poveikį yra nedaug, tačiau reikėtų vartoti tik tuos probiotinius produktus, kurie daro teigiamą poveikį normaliąjai žarnyno mikroflorai.

Vartojant probiotikus, reikia atsižvelgti į galimas kontraindikacijas

Nors apskritai jie laikomi saugiais vartoti žmonėms, buvo žinomi klinikiniai atvejai, kai probiotikai turėjo neigiamą poveikį pacientams, sergantiems virškinimo trakto ligomis. Esant tam tikrai anamnezei, probiotikų vartojimą rekomenduojama suderinti su gydančiu gydytoju.

Svarbu vartoti probiotikus, kurių klinikinis poveikis yra įrodytas

Reguliavimo institucijos probiotikus laiko maisto papildais, o ne vaistais, todėl gamintojai neprivalo pateikti griežtų įrodymų apie jų naudą sveikatai. Vis dėlto buvo atlikta daugybė probiotikų tyrimų ir jų teigiamo poveikio tokioms ligoms kaip uždegiminės žarnyno ligos, atopinis dermatitas, II tipo cukrinis diabetas. Tačiau skirtingi vienos probiotikų grupės štamai gali turėti skirtingą poveikį, todėl maisto papildą reikia rinktis individualiai. Skiriant probiotikus sveikatos būklei gerinti, svarbu pasirinkti probiotikų štamą, kurio klinikinis veiksmingumas yra patvirtintas patikimais duomenimis.

Straipsnis parengtas remiantis medicalnewsbulletin.com publikuota medžiaga