Probiotikų savybės (1) Probiotikai

Probiotikai

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, mikrobiologiniai maisto papildai, darantys teigiamą ir natūralų poveikį virškinimo trakto mikroflorai (Abe ir kt., 1995; Fuller, 1989).

Terminas „probiotikai“ pirmą kartą buvo pavartotas 1965 m. Lilli ir Stillwell, siekiant apibūdinti vieno mikroorganizmo poveikį kitam. Nuo tada šis terminas taikomas maisto papildams su gyvais mikroorganizmais, kurie gerina virškinimo trakto mikrofloros sudėtį (Kačerauskis ir kt., 2003). Probiotikai pažodžiui reiškia „gyvybei“. Šiuo metu šis terminas taikomas gyviems mikroorganizmams arba jų pagalba fermentuotiems produktams, kurie teikia naudą žmogaus ar gyvūno organizmui, palaikydami arba gerindami žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Dauguma ekspertų apibrėžia probiotines bakterijas kaip eubiotikus (normalios žarnyno ir kitų organizmo ertmių mikrofloros atstovus, paprastai bifidobakterijas ir pieno rūgšties mikrofloros Lactobacillus genties bakterijas), žinomus kaip klasikiniai probiotikai (Kačerauskis et al., 2003).

Dažniausiai pasitaikančios probiotikų rūšys yra: Lactobacillus – Lactobacillus acidophilus, L. casei, L. rhamnosus ir Bifidobacterium, Enterococcus, Pediococcus bei Streptococcus bakterijų rūšys. Lactobacillus natūraliai randamas piene, grūduose ir kituose augaluose (Quillien, 2001; Michalík ir kt., 1999; Fuller, 1989).

Nustatyta apie 400–500 žarnyno bakterijų rūšių. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos. Viename grame storosios žarnos turinio gyvena 10–1000 milijardų bakterijų. Sudėtingoje įvairių rūšių sąveikoje kiekvienas bakterijų tipas atlieka savo vaidmenį, o bakterijų tarpusavio santykis daro įtaką sveikatai. Nuo to, kokios rūšys vyrauja, priklauso mūsų sveikata. Storosios žarnos mikrofloroje vyrauja šios gentys: Bacteroides, Bifidobacterium, Eubacterium ir Peptostreptococcus. Mažiau, bet ne mažiau svarbūs yra streptokokai, laktobacilės, enterokokai ir klostridijų gentys bei Enterobacteriaceae šeima. Žarnyne yra bakterijų, kurios dideliais kiekiais tampa kenksmingos, t. y. Veillonellae, Clostridium, Staphylococcus, Proteus ir Pseudomonas. Jos sukelia galutinių metabolizmo produktų, tokių kaip amonis, vandenilio sulfidas, aminai, fenoliai, indolai ir antrinės tulžies rūgštys, susidarymą. Šios medžiagos daro neigiamą poveikį, kai patenka į kraują ir tiesiogiai į žarnyno gleivinę. Naudingos bakterijos yra daug gausesnės nei žalingos. Mikrobiotos pusiausvyra gali būti sutrikdyta dėl antibiotikų vartojimo, mitybos įpročių pasikeitimo ar virškinimo trakto ligų. (www.valio.lt. Prieiga 2012-12-10)

Šie mikroorganizmai dedami kaip maisto papildai į jogurtus, varškę, kefirą, taip pat liofilizuotų miltelių (kapsulių, mikrokapsulių), tablečių ir skystų suspensijų pavidalu (Reid ir kt., 2003).

Ištrauka iš:

VETERINARIJOS AKADEMIJA, VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA, ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA, ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA, RAIMONDA AURYLĖ, Įvairių laktobacilų pieno fermentacijos tyrimas, magistro darbas, mokslinis vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas