Probiotikų savybės (7) Lactobacillus plantarum

Lactobacillus plantarum

Lactobacillus plantarum – nepatogeninės, 2–4 μm ilgio, gramteigiamos, aerobinės lazdelės, natūraliai randamos žmogaus virškinimo trakte. Mažos, linkusios susidaryti grandinėmis, dažnai su stačiakampiais galais, mezofilinės. Optimali augimo temperatūra 30–35 °C, minimali – 10–15 °C, maksimali – 45–50 °C. Atsparumas karščiui: 60 °C temperatūra jas sunaikina per 10 minučių, tačiau jos ištveria trumpalaikį kaitinimą 72 °C temperatūroje. Jis fermentuoja sacharozę ir maltozę bei iš laktozės gamina pieno rūgštį. L. plantarum yra atsparus tulžies ir NaCl poveikiui, gali vystytis esant 6 % normos NaCl (Masteikienė, 2002; Bixquert, 2009). Jie randami įvairiuose fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, piene, mėsoje, žuvyje, augaluose; fermentuotuose pašaruose; žmogaus ir gyvūnų virškinimo trakte.

L. plantarum taip pat randamas daugelyje sūrio rūšių (Vanderhoof, 2001). Vanderhoof pabrėžė, kad L. plantarum sugeba sudaryti palankias sąlygas žiurkių enterokolito profilaktikai ir veiksmingai gydyti vaikus, kurių žarnyne trūksta gerųjų bakterijų. Buvo įrodyta, kad be virškinimo gerinimo L. plantarum yra veiksmingas gydant dirgliosios žarnos sindromą, kolitą ir Krono ligą (Vriesa ir kt., 2006). Niedzielin ir kt. nustatė, kad žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu ir gydomi L. plantarum, patiria žymiai mažesnį pilvo skausmą (Niedzelin ir kt., 1998). L. plantarum turi gebėjimą naikinti patogeninius mikroorganizmus ir išsaugoti svarbias maistines medžiagas, vitaminus bei antioksidantus, taip pat gebėjimą gaminti L-liziną – naudingą amino rūgštį. Naujausi L. plantarum tyrimai parodė, kad šios bakterijos gali būti veiksmingos sojos alergijos profilaktikai. 2008 m. Ilinojaus universiteto mokslininkai atliko du tyrimus. Jie fermentavo sojos sėklas, miltus ir maisto produktus naudojant mikroorganizmus. Fermentuoti ir nefermentuoti sojos produktai buvo įvedami į sojos alergija sergančių žmonių kraujo plazmą. L. plantarum sukėlė didžiausią imuninio atsako į sojos produktus sumažėjimą. E. Hauschildt, atlikęs tyrimus su laboratoriniais gyvūnais, nustatė, kad šis probiotikas gerina kepenų funkciją, mažina uždegimo ir pilvo pūtimo riziką pacientams, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, didina karboksirūgščių kiekį išmatose ir mažina fibrinogeno kiekį kraujyje (Hauschildt, 2001). L. plantarum kolonija gyvena žarnyne, neleidžia patogenams prisitvirtinti prie gleivinės, konkuruoja dėl maisto ir pašalina kenksmingas bakterijas iš organizmo, nepadarydama žalos. Šios bakterijos taip pat yra atsparios daugeliui antibiotikų (Vriesa ir kt., 2006).

Lactobacillus plantarum gamina šiuos bakteriocinus: plantariciną A (PlnA), PlnE, PlnF, PlnJ, PlnK ir PlnN (Anderssen ir kt., 1998). L. plantarum gamina plantariciną C, kuris naikina putliąsias ląsteles, veikia per citoplazminę membraną, yra baktericidinis jautriose kultūrose ir kai kuriais atvejais sukelia ląstelių lizę. Bakteriocinai dažnai turi siaurą slopinimo spektrą, tačiau laktobacilės tai kompensuoja, gaminant keletą bakteriocinų, kurie priklauso skirtingoms klasėms ir turi skirtingus slopinimo spektrus (Klaenhammer, 1988; Eijsink ir kt., 2002).

Kai kurios Lactobacillus rūšys gamina antibakterines medžiagas – bakteriocinus, pasižyminčius skirtingu aktyvumu prieš įvairias Yersinia enterocolitica, Salmonella, E. coli O157:H7 ir E. coli K88 rūšis. Šios padermės buvo žymiai jautresnės L. plantarum sintezuotiems bakteriocidinams. L. plantarum taip pat gamina priešgrybelines medžiagas (Laniewska – Moroz ir kt., 2001).

Ji taip pat turi unikalią savybę prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės per manozinius receptorius, kas nėra būdinga Gram+ bakterijoms, bet būdinga Gram- bakterijoms. Ši savybė leidžia L. plantarum konkuruoti su patogeninėmis bakterijomis (pavyzdžiui, Salmonella) (Adlerberth ir kt., 1996). Patogeninių bakterijų adhezija yra svarbiausias mechanizmas, kurio pagalba jos įsitvirtina žarnyne (Patti, Höök, 1994).

Nissen ir kt. in vitro nustatė, kad L. plantarum gali pagerinti žarnyno vientisumą, žarnyno ląstelių metabolinę veiklą ir stimuliuoti imuninį atsaką (Nissen ir kt., 2009).

Yra duomenų, kad antibiotikų poveikis virškinimo traktui sumažėja vartojant L. plantarum (Lonnemark ir kt., 2009). Taip pat nustatyta, kad L. plantarum gali apsaugoti žarnyno epitelio ląsteles, pažeistas E. coli (Qin ir kt., 2009).

L. plantarum plačiai naudojamas maisto pramonėje ir kaip probiotikas medicinoje (http://www.ipm-

int.org/boxmode/pdf/lactobacillus_plantarum.pdf. Prieiga 2012 m. spalio 2 d.).

Ištrauka iš:

VETERINARIJOS AKADEMIJA, VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA, ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA, ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA, RAIMONDA AURYLĖ, Įvairių laktobacilų pieno fermentacijos tyrimas, magistro darbas, mokslinis vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas