Maisto produktai, didinantys hemoglobino kiekį

Kiek hemoglobino reikia organizmui?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų yra hemoglobino trūkumas. Hemoglobinas yra geležies turtingas baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) ir atsakingas už deguonies pernešimą visame organizme.

Dauguma kraujo ląstelių, įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius, gaminamos kaulų čiulpuose - kempininėje medžiagoje, esančioje daugelio didžiųjų kaulų ertmėse. Raudonieji kraujo kūneliai kraujyje gyvena apie 120 dienų.

Hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai organizmui reikia geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir kitų maisto medžiagų.

Nuoroda

Hemoglobino kiekis nustatomas pagal hemoglobino kiekį gramais (g) viename decilitre (dl) viso kraujo, decilitras lygus 100 mililitrų.

Hemoglobino kiekis organizme priklauso nuo žmogaus amžiaus ir lyties. Kadangi egzistuoja skirtingos tyrimų sistemos, normalios vertės gali šiek tiek skirtis (maždaug 0,5 g/dl ribose).

Anemijos tipai ir jų priežastys

Egzistuoja daugybė anemijos formų, kurių kiekviena turi skirtingą priežastį. Mažakraujystė gali būti laikina arba ilgalaikė, nuo lengvos iki sunkios.

Dažniausiai pasitaikanti geležies stokos anemija, kurią sukelia geležies trūkumas organizme, nes be jos kaulų čiulpai negali pagaminti reikiamo hemoglobino kiekio raudoniesiems kraujo kūneliams. Geležies stokos anemiją gali sukelti kraujo netekimas, pavyzdžiui, gausus menstruacinis kraujavimas, skrandžio ar plonosios žarnos opos arba storosios žarnos vėžys. Taip pat geležies stokos anemija gali prasidėti reguliariai vartojant tam tikrus vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, aspiriną. Aspirinas sukelia skrandžio gleivinės uždegimą, dėl kurio netenkama kraujo. Labai svarbu nustatyti tikrąją geležies trūkumo priežastį, kad būtų išvengta anemijos.

Folio trūkumo anemija - sukeliama folio rūgšties (vitamino B9) trūkumo, dažnai lydi geležies trūkumo ir B12 trūkumo anemiją. Vitaminą B9 sintetina žarnyno mikroflora, taip pat jis patenka į organizmą kaip dalis folio rūgšties, esančios augaliniame maiste.

Avitaminozinė (perniciozinė, B12 trūkumo) anemija yra autoimuninė liga, kai vitaminas B12 neįsisavinamas. Kad susidarytų pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, organizmui, be geležies, reikia folio rūgšties ir vitamino B12.

Aplastinė anemija yra reta ir pavojinga gyvybei. Ji pasireiškia, kai kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląstelės negamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių. Aplastinę anemiją sukelia infekcijos, tam tikri vaistai (pvz., antiretrovirusiniai vaistai), autoimuninės ligos ir toksinių cheminių medžiagų poveikis.

Hemolizinė anemija - išsivysto, kai raudonieji kraujo kūneliai sunaikinami greičiau, nei kaulų čiulpai gali juos pakeisti. Kai kurios kraujo ligos didina raudonųjų kraujo kūnelių naikinimą. Hemolizinė anemija gali būti paveldima arba išsivystyti gyvenimo eigoje.

Sergančiųjų ląstelių anemija yra paveldima anemijos forma ir kartais yra hemolizinės anemijos rūšis. Ją sukelia defektinis hemoglobinas, dėl kurio raudonieji kraujo kūneliai įgauna neįprastą pusmėnulio (pjautuvo) formą. Šie kraujo kūneliai žūsta per anksti, todėl atsiranda lėtinis raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas.

Kam gresia pavojus?

Žmonės, sergantys toliau išvardytomis ligomis, turėtų būti ypač atsargūs ir reguliariai tikrintis hemoglobino kiekį.

Anemija gali sukelti:

• Imuninės ir uždegiminės ligos, tokios kaip vėžys, ŽIV/AIDS, reumatoidinis artritas: sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
• Kaulų čiulpų ligos - leukemija, mielofibrozė, limfoma, daugybinė mieloma, mielodisplazinis sindromas: turi įtakos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai kaulų čiulpuose.
• Žarnyno sutrikimai, tokie kaip Krono liga ir celiakija: trikdo maistinių medžiagų įsisavinimą plonojoje žarnoje.
• Lėtinės inkstų ligos: sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, nes inkstai sintetina hormoną, kuris duoda signalą kaulų čiulpams gaminti naujus raudonuosius kraujo kūnelius.
• Padidėjusi blužnis (splenomegalija): blužnis filtruoja raudonuosius kraujo kūnelius, kai jie keliauja po organizmą - sulaiko ir sunaikina pažeistus ar mirštančius raudonuosius kraujo kūnelius. Padidėjusi blužnis sulaiko daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, nei reikia, ir anksti nutraukia šių kūnelių gyvavimą.
• Talasemija: kraujo liga, dėl kurios sutrinka organizmo gebėjimas gaminti hemoglobiną ir raudonuosius kraujo kūnelius.
• Chemoterapija: gali paveikti kaulų čiulpų ląsteles, sumažindama jų gaminamų raudonųjų kraujo kūnelių skaičių.

Tačiau rizika gali kilti ir visiškai sveikiems žmonėms.

Veiksniai, kurie taip pat gali išprovokuoti anemijos išsivystymą:

• Mažai geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir vario.
• Menstruacijos. Kad papildytų per menstruacijas prarastą hemoglobiną, moterims reikia maždaug dvigubai daugiau geležies nei vyrams ir moterims po menopauzės.
• Nėštumas. Nevartojant multivitaminų su folio rūgštimi ir geležimi, padidėja geležies stokos ir folatų stokos anemijos rizika.
• Alkoholis. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali turėti įtakos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
• Amžius. Vyresniems nei 65 metų žmonėms yra didesnė anemijos rizika.

Mažo hemoglobino kiekio simptomai

Apie mažą hemoglobino kiekį liudija: nuovargis, silpnumas, blyški ar gelsva oda, nereguliarus širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas, krūtinės skausmas, šaltos rankos ir kojos, galvos skausmas.

Iš pradžių anemija gali būti tokia lengva, kad ją sunku pastebėti. Tačiau jai blogėjant simptomai stiprėja.

Kaip gydyti mažą hemoglobino kiekį

Anemijos gydymo metodai priklauso nuo anemijos priežasties ir yra įvairūs - nuo maisto papildų vartojimo iki medicininių procedūrų.

Jei diagnozavus nustatoma geležies stokos arba folio rūgšties stokos anemija, gydytojas rekomenduos paįvairinti mitybą maisto produktais, kuriuose gausu geležies, folio rūgšties ir vitamino B12, taip pat paskirs atitinkamų papildų.

Jei pagrindinė priežastis yra sunki liga, būtina ją gydyti.

Kas lemia užsitęsusią mažakraujystę

Pradėjus sirgti anemija, gali prasidėti toliau išvardyti sveikatos sutrikimai:

• Didelis nuovargis. Sunki anemija gali sukelti tokį didelį nuovargį, kad bus neįmanoma atlikti kasdienių užduočių.
• Komplikacijos nėštumo metu. Folio stokos anemija ypač pavojinga nėščioms moterims, nes gali sukelti vaisiaus nervų sistemos apsigimimus, taip pat didina placentos atšokimo ir priešlaikinio gimdymo riziką.
• Širdies problemos. Anemija gali sukelti aritmiją (greitą arba nereguliarų širdies plakimą). Sergant anemija, širdis pumpuoja daugiau kraujo, kad kompensuotų deguonies trūkumą kraujyje. Dėl to gali išsiplėsti širdis arba atsirasti širdies nepakankamumas.
• Mirtis. Kai kurios paveldimos anemijos, pavyzdžiui, pjautuvo formos ląstelių anemija, gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Didelio kraujo kiekio netekimas greitai sukelia ūmią, sunkią anemiją ir net mirtį. Pagyvenusiems žmonėms anemija gali būti mirtina.

Kas gali sukelti didelį hemoglobino kiekį?

Dėl didelio hemoglobino kiekio padidėja raudonųjų kraujo kūnelių koncentracija, todėl kraujas tampa klampesnis ir tirštesnis. Tai gali kelti aukšto kraujospūdžio, trombozės, embolijos (kraujotakoje esantys „klajojantys“ krešuliai, nepritvirtinti stiebeliu prie kraujagyslės sienelės), miokardo infarkto ir insulto grėsmę.

• Esant dideliam hemoglobino kiekiui pablogėja organų ir audinių aprūpinimas krauju, kaip ir esant mažam, - priduria Vera Afanasjeva.

Hemoglobino kiekis tampa per didelis, kai organizmui reikia didesnio gebėjimo pernešti deguonį. Sveikiems žmonėms paprastai padidėjusio hemoglobino priežastys gali būti šios:

Deguonies trūkumas:

• Didelė anglies dioksido koncentracija ore (rizika kyla rūkaliams ir didmiesčių gyventojams).
• Gyvenant dideliame aukštyje - siekiant kompensuoti nepakankamą deguonies kiekį, natūraliai padidėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Skysčių trūkumas organizme: gali atsirasti džiovinant, laikantis griežtos dietos, dehidratuojant.
• Aktyvus sportas: intensyviems kardio pratimams ir tokioms sporto šakoms kaip lengvoji atletika reikia daugiau deguonies, todėl organizmas pradeda gaminti daugiau hemoglobino.

Hemoglobino gali padaugėti ir dėl širdies ir plaučių problemų - joms sutrikus, padidėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, kad organizme būtų palaikomas reikiamas deguonies kiekis.

Be pirmiau išvardytų priežasčių, didelį hemoglobino kiekį gali sukelti tokios būklės kaip įgimta širdies yda, LOPL (lėtinės obstrukcinės plaučių ligos) paūmėjimas, dehidratacija, plaučių emfizema, inkstų vėžys, kepenų vėžys ir tikroji policitemija.
Kaip padidinti hemoglobino kiekį

Subalansuota mityba, kurioje daugiausia dėmesio skiriama svarbioms maistinėms medžiagoms, yra geriausias būdas išlaikyti sveikus raudonuosius kraujo kūnelius ir hemoglobiną.

Raudona mėsa, kepenys, žuvis, lapinės daržovės (kopūstai, špinatai), lęšiai, pupelės, žirniai, riešutai ir džiovintos uogos būtinai turėtų būti jūsų racione.

Deja, tinkamai parinkta dieta galima pašalinti tik geležies ir folatų stokos anemijas. Mažo hemoglobino kiekio hemoglobino dietos sudėtyje turėtų būti maisto produktų, kuriuose yra geležies, vitaminų B9 ir B12, taip pat vitaminų ir mineralų, skatinančių geležies pasisavinimą.

Geležis - jos yra jautienoje ir kitoje mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, pupelėse, lęšiuose, geležies turtinguose grūduose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse (kopūstuose, špinatuose) ir džiovintuose vaisiuose. (Geriausių maisto produktų, turinčių daug geležies, sąrašas).

Vitaminas B12 - jo yra mėsoje, pieno produktuose, praturtintuose grūduose ir sojos produktuose. (Pirmas maisto produktų, kuriuose yra daug vitamino B12, sąrašas).

Folio rūgštis (vitaminas B9) - jos yra saldžiosiose paprikose, bananuose, žemės riešutuose, saulėgrąžų sėklose, moliūgų sėklose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, žaliuosiuose žirniuose, pupelėse, brokoliuose, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, šparaguose ir praturtintuose grūdų produktuose, pavyzdžiui, duonoje, grūduose, makaronuose ir ryžiuose.

Geležies pasisavinimą palengvina varis ir vitaminas C.

Vario gausu jautienos kepenyse, jūros gėrybėse (krevetėse, krabuose), sėklose, riešutuose, grybuose, šokolade.

Vitamino C - jo gausu apelsinuose, citrinose, greipfrutuose, paprikose, kiviuose, pomidoruose, brokoliuose, melionuose ir braškėse.

Jei turite mažą hemoglobino kiekį, geriau apriboti maisto produktų, kuriuose yra polifenolių, taninų, fitatų, oksalo rūgšties, pavyzdžiui, arbatos, kavos, kakavos, sojos produktų ir sėlenų, vartojimą, - pabrėžia Vera Afanasjeva. - Jie trukdo įsisavinti geležį.

Turėtumėte būti atsargūs su kalcio turtingais maisto produktais ir kalcio papildais - jie taip pat trukdo geležies įsisavinimui.

Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevalgo gyvulinės kilmės produktų, turėdami mažą hemoglobino kiekį, turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos vaisius ir daržoves:

Burokėliai yra vienas geriausių maisto produktų hemoglobino kiekiui didinti. Jame gausu ne tik geležies (1,7 mg/100 g), bet ir folio rūgšties, kalio bei skaidulinių medžiagų.

Granatai - gausus geležies (1 mg/100 g), kalcio, taip pat baltymų, angliavandenių ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Dėl savo išskirtinės maistinės vertės tai vienas geriausių maisto produktų hemoglobino kiekiui didinti.

Datulės - puikus geležies šaltinis (1,5 mg/100 g). Tačiau jos yra kontraindikuotinos diabetu sergantiems žmonėms dėl didelio cukraus kiekio.

Autorė: Alina Lant