Joga – ryšys su Absoliutu

Populiari šių dienų filosofija teigia: “viskas yra reliatyvu, kas gerai tau, tas nebūtinai gerai man (ir atvirkščiai). Todėl niekas neturi teisės man nurodinėti ką daryti, nes nėra jokių absoliučių tiesų. Viskas yra reliatyvu.”

Tačiau ši iš pirmo žvilgsnio patraukli filosofija turi rimtų trūkumų. Teiginys “Viskas yra reliatyvu” yra absoliutus teiginys. Kaip tada galima teigti, kad viskas yra reliatyvu?

Viena vertus, gerai, kad žmonės abejoja tokiais dalykais kaip “absoliuti tiesa”. Pasaulyje daug kraujo buvo ir tebėra liejama “absoliučios tiesos” vardu. Tačiau šie dalykai dažnai ne tik neturi nieko bendro, bet yra visiška priešingybė Absoliučiai Tiesai. Tai greičiau ne Absoliuti Tiesa, o Absoliutistinė Netiesa.

Žodis “absoliutas” kilęs iš lotyniško žodžio absolutum (tai yra būtasis laikas žodžiui absolvere t.y. išlaisvinti). Taigi “absoliutas” reiškia “laisvas, nesąlygotas”. Vadinasi, Absoliutas nepriklauso nuo nieko, kas yra reliatyvu. Priešingai: viskas, kas reliatyvu, priklauso nuo Absoliutaus.

Absoliuto teigimas – tai plačios pažiūros, visko aprėpimas, tačiau absoliutizmo teigimas – tai siauras, sektantiškas, atmetantis požiūris. Todėl tos religijos ar filosofijos, kurios teigia esančios vienintelės teisingos, teigia ne Absoliutą, bet savo absoliutizmą, kadangi jos atmeta kitus. Tokie mokymai kuria susiskaldymą ir neapykantą tarp žmonių. Todėl be galo svarbu yra iš tikrųjų suvokti kas tai yra Absoliuti Tiesa.

Vedos Absoliučią Tiesą apibrėžia kaip Dievą, aukščiausiąjį Asmenį. Tačiau kadangi Absoliutas yra viską apimantis, jis turi apimti tiek asmenišką, tiek ir beasmenį Dievą, todėl kad Dievas yra tobulas. Dievas nėra vien tik kažkokia abstrakti, simbolinė energija, tačiau jis taip pat yra ir Asmenybė. Kaip jau buvo aptarta straipsnyje “Absoliuti Tiesa”, asmeninis Dievo aspektas yra aukščiausias, kadangi iš beasmenio šaltinio negali atsirasti nieko asmeniško. Tačiau kadangi pasaulyje pilna jaučiančių būtybių, vadinasi Dievas taip pat yra jaučianti, asmeniška Būtybė. Tačiau Dievas yra unikali, vienintelė, neribota, absoliuti (t.y. viską apimanti) asmenybė. Sanskrito kalba šis Aukščiausias, Asmeninis Dievo aspektas vadinasi Krišna (kas reiškia: visų patraukliausias). Krišna, arba Višnu yra Dievo, visų visatų Kūrėjo vardai.

Kadangi pagal savo apibrėžimą viskas, kas reliatyvu, yra susiję su Absoliutu, tobulumas reikškia šio absoliutaus ryšio (ir priklausomybės) suvokimą, o netobulumas, arba iliuzija (maja) – šio ryšio ignoravimą, laikymą savęs nepriklausomu nuo Absoliuto. Tik santykyje su Absoliutu reliatyvūs dalykai gali turėti tikrą prasmę ir tikslą. Šis santykis tarp reliatyvaus ir Absolitaus yra vadinamas kitu plačiai žinomu Sanskrito žodžiu, kuris tuo pačiu yra labiausiai nesuprastas: joga.

Žodis joga reiškia “ryšys, jungtis”. Lietuviški žodžiai “jungtis”, “jungimąsis”, “susijungti” yra tos pačios šaknies, kaip ir žodis “joga”. Šis etimologinis ryšys labai gerai pailiustruoja tikrąją žodžio “joga” prasmę – t.y. jungtis, ryšys su Absoliutu.

Visų gerai žinomas lotyniškas žodis “religija” yra sinonimas sanskrito žodžiui “joga”. Šie žodžiai turi ne tik bendrą prasmę, bet ir likimą, kadangi “religija” taip pat yra labiausiai paplitęs ir labiausiai nesuprastas iš lotyniškų žodžių. Žodis re-ligio reiškia “vėl susijungti”, atstatyti prarastą ryšį su Dievu.

Žodžiai “religija” ir “joga” iš esmės yra sinonimai, nes jie abu reiškia tą patį: ryšį tarp dalelės ir Visumos, tarp begalinai mažo ir Begalinio, tarp gyvosios esybės ir Dievo. Šis ryšys yra amžinas, tačiau turėdamos laisvą valią, gyvosios esybės materialiame pasaulyje nutarė atsisakyti šio ryšio ir pakeisti jį kažkuo kitu. Todėl kiekvienas galvoja, kad viskas yra svarbiau už Dievą. Materialiame pasaulyje kiekvienas yra egocentriškas.

Mūsų ryšys su Absoliutu jau egzistuoja, nes jis yra amžinas. Mums tereikia šį ryšį tik atrasti, t.y. atidengti, pašalinti jį dengiančias kliūtis. Šios kliūtys nėra kokie nors išoriniai faktoriai, tai yra egocentriniai mūsų sąmonės apribojimai. Jogos (religijos) procesas yra mūsų sąmonės atradimas ir jos horizontų plėtimas, tol kol mes pamatome savęs ir visa ko šaltinį – Aukščiausiąjį Dievo Asmenį.

Kadangi žmonės yra skirtingi, todėl yra skirtingi jogos procesai. Jogos procesus galima prilyginti laiptams su daugeliu laiptelių. Yra trys jogos kategorijos: karma joga, gjana joga ir bhakti joga.

Karma joga yra veiksmo joga. Pagrindinė karma jogos idėja yra būti aktyviu. Kita vertus, pagrindinė gjana jogos (t.y. žinojimo jogos) idėja yra tapti pasyviu. Abi šios jogos pasiekia savo tobulumą susijungusios bhakti jogoje, t.y. meilės ir atsidavimo jogoje, kada atsisakoma egocentrinės veiklos ir veikiama tarnaujant Dievui.