Saviaukla skaitant ir studijuojant šventraščius (Svadhjaya)

“Sva” reiškia “pats”, o “adhjaya” reiškia – mokymą arba išsilavinimą. Išsilavinimas, tai išgavimas iš žmogaus tai, kas geriausia yra žmoguje. Reiškia svadhjaya – tai saviaukla t.y. savarankišką mokymąsi. Svadhjaya skiriasi nuo įprasto mokymo tokio kaip lankymąsi lekcijose kuriose lektorius giriasi savo išprusimu prieš neišmanėlių auditoriją. Kada žmonės apsijungia dėl svadhjaya, tada kalbantis ir besiklausantis vienminčiai, ir paprasčiausiai viena širdis kalba su kita. Taurinančios mintys kylančios svadhjaya metu, prasiskverbia, taip sakant. į žmogaus kraują ir tampa jo gyvenimo ir būties dalimi.

Žmogus užsiimantis svadhjaya, skaito savo nuosavą gyvenimo knygą ir tuo pačiu ją rašo bei redaguoja. Kinta jo požiūris į gyvenimą. Jis pradeda suvokti, kad visi sutvėrimai yra labiau sutverti bhakti (dievo garbinimui), negu bhogi (mėgavimuisi įvairiais malonumais), kad visi jie dieviški, kad dieviškumas yra ir jame pačiame, ir kad jį varo ta pati energija, kuri varo ir visą Visatą.

Kaip pasakė Šri Vinoba Bhave (bhudaniškojo judėjimo lyderis), svadhjaya – tai vieno dalyko studijavimas, kuris yra pagrindinė šaknis visiems kitiems dalykams ir veiksmams. Tai dalykas kuriame jie randa atramą, tuo tarpu, kai jis pats į nieką nesiremia.

Kad gyvenimas būtų sveikas, laimingas ir taikus, būtina švarioje vietoje reguliariai studijuoti šventraščius. Pasaulio šventraščių studijavimas suteiks jogui galimybę susitelkti į sudėtingas gyvenimo problemas ir joms iškilus, jas išspręsti. Tai tampa neišmanymo pabaiga ir suteikia žinias. Neišmanymas neturi pradžios, bet turi pabaigą. Žinios turi pradžią, bet neturi pabaigos. Dėka svadhjaya, jogas suvokia savo sielos kilmę ir pasiekia vienybę su dieviškuoju pradu. Pasaulio šventraščiai priklauso visiems. Jie neskirti tik vienos kokios nors religijos pasekėjams. Kaip bitė renka nektarą iš daugelio skirtingų gėlių žiedų, taip ir jogas tarsi nektarą geria kitų tikėjimų žinias, o tai, savo ruoštu, padeda jam įvertinti sąvajį tikėjimą.

Filologija – tai ne kalba, o mokslas apie kalbas. Filologijos užsiėmimai padeda studentui geriau suprasti savo kalbą. Taip ir su joga. Ji nėra pati per save religija, tai tik mokslas apie religijas, kurio studijavimas suteikia galimybę geriau pažinti savo tikėjimą.