Samba

Sam­ba kilusi iš Brazil­i­jos. Ji ten kar­ali­au­ja vasario pradžio­je, kai vyk­s­ta kar­navalas Rio. Kas­met į gatves išeina „Esco­las de Sam­ba“, gar­si­au­sio sam­bos mokyk­los. Jų grupės pasiro­do fan­tas­tini­ai drabuži­ais ir kaskart nau­ja chore­ografi­ja.

Sam­ba kilo „juodži­au­sio­je“ Pietų Amerikos val­sty­bė­je, kuri­o­je gyve­na por­tu­galai, juo­daodži­ai, mulatai, ban­tų tau­tos iš Kon­go ir musul­monai iš Sudano. „Norė­da­mi suprasti, kok­ią jėgą turi šven­tieji juo­daodžių šoki­ai, kuri­u­os atlikė­jai šoka išti­sas valan­das, turite pamatyti juos šokančius, apsipy­lu­sius prakaitu. Užuot pavargę, šokė­jai vis labi­au įsi­au­d­ri­na“… (pagal Ramos knygą „Nuo šamanų šok­ių iki rum­bos“.)

Ban­tų tau­tos į Pietų Ameriką atvežė daug šok­ių, kurių šaknys glū­di seno­sios Afrikos kul­to šok­i­u­ose. Sam­ba — tai ben­dras šių įvair­ių šok­ių rūšių pava­din­i­mas. Brazil­i­jo­je daž­ni­au­si­ai buvo šoka­mi rateliai su vienu šokėju arba pora vidu­ty­je. Šiuo­laik­inės sam­bos pro­tėvis — šokis „Sam­ba de Moro“, šok­tas taip pat rateliu.

1920 metais sam­ba atke­li­a­vo i Europą ir buvo vad­i­na­ma afrikiečių — por­tu­galų šok­iu „Max­ixe“, tači­au vėl gre­itai išnyko.

1924 metais Europo­je sam­ba vėl atgi­jo, šį kartą orig­i­nal­iu pava­din­imu, bet ir tada ji nesukėlė didelių aistrų.

Visas pasaulis sam­bą ėmė šok­ti po Antro­jo pasaulinio karo 1948 metais. Tai nebe­bu­vo orig­i­nali sam­ba, o supa­prastin­ta tautinė.

Dauge­lis sam­bą vad­i­na padaužišku šok­iu, tači­au jame gal­i­ma įžvel­gti nemažai melan­choli­jos ir ilge­sio.

Ištrau­ka iš straip­snio “Šok­ių istori­ja”