Istorija

Lietuviai „Titanike“: svajonės, kurios nuskendo Atlanto gelmėse (1 dalis)

autorius

1912-ųjų balandžio 10-osios rytą Anglijos Sautamptono uoste tvyrojo neįprastas šurmulys. Į didžiausią ir prabangiausią pasaulio keleivinį laivą lipo daugiau kaip du tūkstančiai žmonių. Vieni buvo milijonieriai, kiti – paprasti darbininkai, valstiečiai ar amatininkai. Visus juos vienijo viena svajonė – pasiekti kitą Atlanto pusę. Tarp šių žmonių buvo ir keleivių, kilusių iš tuometinės Lietuvos teritorijos. Jų ... Skaityti toliau

Priekulė: istorijos ir gamtos lopšys Minijos pakrantėje – nuo senovės kaimo iki atgimstančio miesto su dvarais ir muziejais

autorius

Priekulė, nedidelis, bet jaukus miestas Klaipėdos rajone, įsikūręs vaizdingame Minijos upės slėnyje, yra viena iš tų vietų Lietuvoje, kurioje persipina gili istorija, turtingas kultūrinis paveldas ir nuostabi gamta. Nors ir nedidelė, Priekulė gali pasigirti įdomiomis vietomis, kurias verta aplankyti, ir intriguojančia praeitimi, bylojančia apie krašto raidą nuo seniausių laikų. Priekulės istorijos vingiai: Nuo ledynmečio iki ... Skaityti toliau

„Google“ dirbtinis intelektas atkuria senovės romėnų tekstus už mokslininkus

autorius

„Google“ kompanija sukūrė programą pavadinimu „Aeneas“ – tai Trojos karo herojaus vardas, lietuvių kalba – Enėjas, kuri labai palengvino mokslininkų gyvenimą. Aeneas, pasitelkdamas dirbtinį intelektą (DI), perskaito išlikusius lotynų rašto fragmentus ant lentelių, sienų ir pan. ir atkuria jų visą turinį. Be to, Aeneas daro gana tikslias prielaidas apie tai, kada buvo padarytas tas ar ... Skaityti toliau

Simonas Daukantas. Tikyba senovės lietuvių. (2 dalis)

autorius

Negal žinoti neigi senovės raštuose rasti, ar Perūnas yra turėjęs pačią, ar ne. Vienok, sekantis patarlėmis ir dainomis, gal manyti, jog saulė vaikus turėjusi, kaipogi šiandien dar yra tariama į susyžusį žmogų, sako: "Tam nė saulės duktė neįtiktų", nes kokia ta duktė yra buvusi, to negal rasti; jog saulės vyriškiu yra buvęs mėnuo, tą mums senovės daina rodo, jog saulė verkusi, ir tas yra žinoma, nesgi iki šiai dienai yra žolelė, saulės ašarėle vadinama.

Kaip atrode Perkūno šventykla Vilniuje?

autorius

A.H.Kirkoras rašo, kad Perkūno šventykla buvo 150 aršinų (1 aršinas – 0,7 m) ilgio, 100 aršinų pločio ir 15 aršinų aukščio. Ji buvo be stogo, įėjimas – iš vakarų pusės (kaip ir dabar į katedrą). Šalia jos augo ąžuolas, po kuriuo stovėjo Perkūno stabas. O pačioje šventykloje virš sienos (knygoje nenurodoma, viršum kurios) buvo įrengta 16 aršinų ilgio galerija. Ten, galerijoje, buvo pagrindinis altorius, arba aukojimo vieta, – 9 aršinų pločio ir 3 aršinų aukščio. To altoriaus link vedė 12 laiptų (kiekvienas iš jų – pusės aršino aukščio ir 3 aršinų pločio). Laiptai buvo ir žemdirbystės kalendorius – ant jų buvo sužymėti visi Mėnulio ciklai.

Perkūno šventykla Vilniuje

autorius

Sukryžiuotų rankų šventykloje yra pakyla, t. y. platforma. Ant jos degė Amžinoji ugnis, nes kažin ar ugnis buvo kūrenama aukuro viduje: iš išorės nesimato, o viduje būtų per karšta. Vilniuje panaši į ją buvo Jupiterio Griausmavaldžio, arba Perkūno, šventykla. Ten, istoriko T. Narbuto duomenimis, ant aukštojo aukuro kai kuriomis šventosiomis dienomis būdavo deginamos gyvulių aukos, jame visuomet degdavo amžinoji ugnis, prižiūrima specialiai tam priskirtų žynių. Aukuro viduryje taip sumaniai padaryta įduba, kad jokia liūtis, sniegas ar vėjas negalėdavo užgesinti ugnies; priešingai, tokiais atvejais liepsnos kildavo dar aukščiau; tikriausiai dėl degių medžiagų. To aukuro viduje buvo kambarėlių aukojimo indams ir kitiems daiktams laikyti.

Apie ką byloja Lietuvos herbas?

autorius

Heraldika yra istorinė disciplina, tirianti herbus, jų atsiradimo ir vystymosi istoriją, herbų sudarymo principus ir kanonus, aprašanti heraldikos taisykles, herbų simboliką, spalvinius ir kompozicinus sprendimus, herbų elementų prasminę ir simbolinę reikšmę. Lietuvos heraldika, kaip praktinių ir teorinių taisyklių sistema ir disciplina susiformavo jau XIII amžiuje. Vien tik parsidavę rusams sovietiniai lietuviai istorikai Lietuvos heraldiką kildina ... Skaityti toliau

Žaltys, Vandens religija ir Lietuvos vardo kilmė

autorius

Lietuvos vardas glaudžiai susijęs su keliais svarbiais poetiniais-mitologiniais provaizdžiais, lemiančiais ne tik Valstybės ir joje gyvenančios Tautos vardą, bet ir šios Tautos charakterį, vidinį psichologinį klimatą, kitaip tariant, šie provaizdžiai yra giliausieji archetipai, glūdintys kiekvieno Lietuvio pasąmonėje. Glaustai aptarsime tris iš svarbiausiųjų provaizdžių: Žaltį, Putą ir Velnią. Mes keliame hipotezę, kad senovės Lietuvių (šiuo atveju ... Skaityti toliau

Lietuvių Dainų Dvasia ir charakteris

autorius

Daina Lietuvių Tautos Gyvenime yra visur ir visada esanti palydovė. Nėra svarbesnių Darbo sričių ar Gyvenimo momentų, kurie būtų pergyvenami be Dainos. Lietuvių Daina nėra tai koks koncertinis dalykas, kurį vieni gali dainuoti, o kiti klausytis. Lietuvių Daina yra dainuojama visų, nes ji yra Lietuvių Sielos reiškimosi skvarma (forma). Dėl to Lietuvių Dainos nėra vien ... Skaityti toliau

Baltų ir slavų Kultūrų sankirtos

autorius

Višta ar kiaušinis, Baltai ar slavai? Iš vadinamosios indoeuropiečių prokalbės išsirito tiek Baltai, tiek slavai, tiek germanai. Tačiau Baltų – slavų Kalbų problematika yra išskirtinė, sako profesorius R. Eckertas. Kas atsirado pirmiau – Baltai ar slavai? Pasak profesoriaus, yra įvairių teorijų, yra mitų ir legendų. Augustas Šleicheris XIX amžiuje sukūrė prokalbių teoriją, kurioje buvo teigiama, ... Skaityti toliau

1 2 3