Ekonomika

Lietuvos ekonomika pastaraisiais dešimtmečiais pasižymi sparčia integracija į Vakarų rinkas bei aukštos pridėtinės vertės sektorių, tokių kaip lazeriai ir biotechnologijos, augimu. Šalis aktyviai pritraukia užsienio investicijas, o jos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui nuosekliai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio. Svarbiausiomis ūkio varomosiomis jėgomis išlieka stiprus eksportas, skaitmenizacija bei stiprėjantis paslaugų sektorius.

Tyčinis bankrotas

autorius
Tyčinis bankrotas

Kas yra tyčinis bankrotas? Tai juridinio asmens (JA) privedimas prie bankroto tyčia. Kitaip tariant, tai są­mo­nin­gas blogas JA val­dy­mas siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Toks valdymas ga­li reikš­tis tiek ak­ty­viais JA va­do­vų veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu. Apie ty­či­nį ban­kro­tą ga­li­ma spręsti, pvz., iš to, kad: JA va­do­vai aki­vaiz­džiai blo­gai or­ga­ni­za­vo JA dar­bą ar­ba ap­skri­tai jo ne­or­ga­ni­za­vo; Bu­vo su­da­ri­nė­ja­mi nuos­to­lin­gi san­do­riai ži­nant, kad JA ne­ga­lės tų san­do­rių įvyk­dy­ti; Aki­vaiz­džiai gre­siant ban­kro­tui bu­vo pa­slėp­tas, iš­švais­ty­tas, per­leis­tas ki­tiems turtas, iš ku­rio galėjo būti padengtos skolos. Praktikoje tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl JA valdymo organų sąmoningų sprendimų JA turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų JA gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa JA nemokumas. Tyčiniu bankrotu laikytini ir minėti JA valdymo organų veiksmai JA esant faktiškai nemokiam, dar labiau pabloginantys JA turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tyčiniu bankrotu taip pat laikoma kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į JA turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas.

Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

autorius
Kodėl Lenkijoje nėra krizės?

Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas. Į klausimą, kodėl Lenkijoje mažiausiai jaučiamos ūkio krizės pasekmės bando atsakyti daug kas. Visuotinai sutinkama, kad tam yra daug priežasčių, o bulgarai netikėtai išskyrė dar vieną - lenkai moka ginti savo interesus. Bulgarai labai domisi padėtimi Lenkijoje, nes Bulgarija vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių, o jos ūkis išgyvena milžinišką nuosmukį, panašų koks prieš daugiau kaip 10 metų buvo Lenkijoje. Geriausias įrodymas, kad lenkams gerai sekasi net per krizę - Europos Komisijos raportas apie tai, kaip vykdomas 2008 metų biudžetas. Pagal įmokas į bendrą ES katilą lenkai užima antrąją vietą ir sąraše yra iš karto po Graikijos. Tų įmokų saldo yra teigiamas ir sudaro 4,4 mlrd. eurų, o Bulgarija, kuri yra pati skurdžiausia Bendrijos šalis, įmoka tik tiek, kiek leidžia jos labai kuklios galimybės. Sunku atsakyti į klausimą, kodėl Bulgarija šiuo metu murkdosi gilioje krizėje, o Lenkija - ne. (Juk stojant į ES Bulgarijos padėtis buvo geresnė nei Lenkijos tokiu pat metu, nes jai teko daugiau investicijų skaičiuojant vienam šalies gyventojui.) Atsakymo reikia ieškoti investicijų struktūroje. "Tuo metu, kai Bulgarijoje pinigai buvo tik plaunami, lenkai investavo į gamybą", - daro išvadą Bulgarijos dienraščio "Sega" apžvalgininkas Sviatoslavas Terzijevas.

Ponai, užduotis įvykdyta – Lietuvos žemės ūkis sunaikintas

autorius

Pernai balandžio pradžioje buvau Žemės ir miškų ūkio parodoje prie Kauno Žemės ūkio universiteto, apvaikščiojau visą parodą, įdėmiai susipažinau su žemės ūkio gėrybėmis ir skaudama širdimi privalau pasakyti, kad parodoje neradau natūralių su raugu kildintos tešlos kepinių: duonos, ragaišių, pyragų, bandų, bandelių, baronkų, neradau ir natūralių tikrų pieno produktų. O iš visų parduodamų mėsos gaminių niekur neradau natūralių lietuviškos kiaulienos mėsos gaminių: kumpių, dešrų, palendricų, nugarinių, lašinių ir kitokių rūkytų, vytintų, sūdytų, virtų, keptų gaminių. Viskas, kas buvo parduodama, buvo pagaminta iš lenkiškai amerikoniškos arba daniškos kiaulienos ne pagal lietuviško kulinarinio paveldo, o pagal tas receptūras, kurios tinka tik didiesiems prekybos centrams, t.y. - smarkiai chemizuoti: konservuoti, prišvirkšti cheminių ingredientų, maišomi su genetiškai modifikuotais baltyminiais priedais, cheminiais spalvikliais ir kvapikliais. Netgi vienintelė ir išgirtoji Ekoagros ženklais atžymėta Audronės Žilienės įmonė, įsikūrusi Raseinių rajono Algimantų kaime, parodoje prekiavo chemizuotais tirpalais, prišvirkštais ir šių dienų greitųjų technologijų "rūkytais" mėsos gaminiais, skirtais didžiųjų prekybos tinklų realizacijai. Kažin, ar jaučia gėdą vyriausybė ir ypač žemės ūkio "valdininkai", kai šiandien lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, jau pradėjo gaminti kindziulį ir jį užregistravo kaip lenkišką kulinarinį paveldą.

Kaip sunkmečiu įveikti psichologinę krizę?

autorius
Kaip sunkmečiu įveikti psichologinę krizę?

Vargas vargelis - taip savo gyvenimą pastaruoju metu apibūdina nemažai mūsų šalies gyventojų. Valdžios atstovai įspėja, kad atsitiesti sugebėsime nebent po pusantrų metų. Psichologai pataria nepulti į neviltį, esą turime progą išbandyti save. Ekonominė krizė ir taupymo vajus labiausiai smogė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Būsto paskolas paėmę gyventojai, mažus vaikus auginančios šeimos, darbo netekę žmonės, pensininkai jaučiasi psichiškai palūžę ir nebesugebantys gyventi oriai. Dar neseniai jie džiaugėsi visaverčiu gyvenimu: turėjo neblogai apmokamus darbus, savaitgaliais galėjo sau leisti papietauti mieste, nusipirkti madingą drabužį, nueiti į teatrą ar koncertą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys ramina, kad valdžia nuolat dirba paprastų žmonių labui ir gal jau po pusantrų metų sulauksime geresnių laikų. Prieš kelis mėnesius viename Panevėžio rajono miestelyje gyvenanti Julijos ir Vytauto šeima jautėsi kuo puikiausiai. "Didžiavausi, kad abu su vyru turime paklausias specialybes, neblogai uždirbame, į mokslus išleidome dukrą. Nė už ką nebūčiau patikėjusi, kad nepraeis net pusmetis ir mūsų šeima atsidurs ties praraja", - LŽ guodėsi Julija. Penkiasdešimtmetė moteris dirba viename didžiausių vaistinių tinklų. "Uždirbu nemažai, nors dėl krizės mano atlyginimas sumažėjo 500 litų. Pažįstu nemažai šeimų, kur abu sutuoktiniai neuždirba tiek, kiek aš viena", - pasakojo ji. Krizės šmėkla atnešė nemažai sąmyšio į Julijos šeimą.

1 2