Vaistiniai augalai

Augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia ten, kur mažai lankosi žmonės, kur gamta yra švari ir rami. Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu, dažniausiai rasai nukritus, apie 12 val. dienos renkami žiedai, lapai, žolė, o šaknys gali būti kasamos nepriklausomai nuo oro sąlygų vėlai rudenį ar anksti pavasarį.

Melisa - stiprina nervų sistemą, teigiamai veikia smegenis, širdies ir kraujagyslių sistemą

autorius
Melisa - stiprina nervų sistemą. ir teigiamai veikia smegenis, širdies ir kraujagyslių sistemą

Ar žinote, koks augalas išvertus iš lotynų kalbos reiškia "bičių žvaigždė"? Melisa. Šio augalo citrinos kvapas vilioja ir ramina bites. Bitininkai tvirtina: prieš dirbdami su aviliais, jei pirmiausia rankas patepsite melisu, nė viena bitė neįkąs. Melisa yra daugiametis augalas. Žydi nuo liepos iki rugsėjo. Optimali sėklų dygimo temperatūra – 20-25 laipsniai. Daigai sodinami gegužės mėnesį. Kadangi augalai ... Skaityti toliau

Kaip užsiauginti goji uogas savo sode

autorius
Kaip užsiauginti goji uogas savo sode

Goji uogų geltonasis gintaras - geltonvaisė veislė su originaliais buteliuko formos vaisiais, su subtiliu saldžiu minkštimu prinokusių vaisių viduje matoma sėkla. Vidutinis vaisiaus svoris 4,5-5,5 g, ilgis 32,0-35,5 mm, plotis 15,0-16,5 mm: elegantiškas verpstės formos kaulas su aštriu stuburu sudaro tik 8,0-8,5% vaisiaus svorio. Veislės vidutinis nokimo laikotarpis yra rugpjūčio 15–20 d. Vaisiai vienmečiai, stabilūs, derlius ... Skaityti toliau

Ežiuolė – šviesamėgis, žiemai atsparus vaistinis augalas.

autorius
black orange and white butterfly on pink flower

Šaltuoju metų laiku Echinacea purpurea pasitarnaus kaip puikus natūralus imunomoduliatorius. Gerai pagerina apsaugines imuninės sistemos funkcijas. Ypač žiemą – tai labai svarbu. Ežiuolė – šviesamėgis, žiemai atsparus augalas. Nereikalauja ypatingos priežiūros. Auginamas per sodinukus arba sėjant į žemę. Vaistinei žaliavai naudojami augalo stiebai, žiedai, lapai ir šaknys. Jame gausu eterinio aliejaus, antioksidantų, nepakeičiamų organinių rūgščių, yra ... Skaityti toliau

Ramunė. Vienas iš populiariausių vaistinių augalų.

autorius
white daisy flowers during daytime

Ramunė Aibolit – vienas iš populiariausių vaistinių augalų. Dažniausiai jis naudojamas medicininiais tikslais. Žmogaus organizmą veikia antiseptiškai ir priešuždegimiškai: stiprina nervų sistemą, gerina virškinamąjį traktą, yra puiki skausmą malšinanti, antialerginė, peršalimo priemonė. Taip pat ramunėlės rekomenduojamos sergant astma, bronchitu, peršalimo ligomis, kaip prakaituojanti ir choleretinė priemonė. Rekomenduojama net vaikams. Tai nepretenzinga vienmetė, dažniausiai 40 cm aukščio, ... Skaityti toliau

Sodo vaistinė. Auginame vaistinius augalus

autorius
assorted vegetables on table

Sode galite auginti ne tik sultingus vaisius ir skanias daržoves, bet ir vaistinius augalus, kurie stiprins imuninę sistemą, užkirs kelią ir gydys daugelį negalavimų. Jie ne tik naudingi, bet ir gražūs, todėl gali būti naudojami planuojant kraštovaizdžio dizainą. Žodžiu, mažiausiai rūpesčių, bet maksimali nauda ir grožis! Vaistiniai augalai sodui: kuriuos pasirinkti? Augalų slėnio kataloge yra ... Skaityti toliau

Bendrosios vaistinių augalų rinkimo taisyklės. Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram oru.

autorius
food, green, spice

Bendrosios vaistinių augalų rinkimo taisyklės Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta. Žieves taip pat patartina rinkti sausas, nes drėgnos vietos tamsėja. Šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kokiu dienos laiku ir bet ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Šventagaršvės šakniastiebiai ir šaknys.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Šventagaršvės šakniastiebiai ir šaknys Šio augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasę vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinkite stiebų likučius, jas nuplaukite šaltu vandeniu ir džiovinkite atvirame lauke arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip + 35 laipsnių temperatūroje. Iš 100 kilogramų šviežių vaistinės šventagaršvės šaknų galite gauti 20–22 kilogramus sausų šaknų. Išdžiūvę vaistinės šventagaršvės ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Raktažolė.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Raktažolė Raktažolės žiedynai Raktažolės žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Žiedai – sergant bronchitu, organizmo stiprinimui sergant isterija, paralyžiumi, galvos svaigimui, migrenai, nemigai, šlapimo pūslės uždegimui, sąnarių ir įvairios formos reumato susirgimams. Raktažolės lapai Raktažolės lapai skinami pavasario pabaigoje – vasaros ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Putino žaliava.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Putino žaliava Putino žaliava yra žievė ir vaisiai. Putino žievė ruošiama pavasarį (balandį-gegužę), o vaisiai – rudenį (rugpjūčio – rugsėjo pradžioje). Žievė lupama juostelėmis, lengvai atskyrus nuo medienos ir džiovinama atvirame ore arba džiovykloje 45 º C temperatūroje. Išdžiūvusios putino žievės juostelės turi būti 1-20 cm ilgio, 1,5 mm, iš išorės- rusvai pilkos, iš vidinės pusės- ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Paprastojo ąžuolo žievė.

autorius
bark, tree, tree bark

Paprastojo ąžuolo žievė Paprastojo ąžuolo žievė lupama nuo plonų šakų, kad nepakenktų augalui, anksti pavasarį, prieš lapų skleidimąsi. Tuo metu žievėje yra daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų ir ji lengvai lupasi.  Džiovinama nesaulėtoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusios žievės paviršius blizga, ji trapi, bekvapė, sutraukiančio skonio. Tuomet ją reikia susmulkinti ir supilti į medžiaginius maišelius. Tinkamai laikoma ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Varnalėšų šaknys.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Varnalėšų šaknys Varnalėšų šaknys kasamos pirmaisiais augimo metais rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesiais arba antraisiais augimo metais balandžio mėnesį, esant vegetacijai. Nuo iškastų varnalėšų šaknų nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, šaknys nuplaunamos šaltame vandenyje, supjaustomos skersai kas 10-15 cm. Esant storoms šaknims, skeliamos išilgai, jog gabaliukai būtų 1,5-2 cm skersmens. Varnalėšų šaknys džiovinamos šiltoje, gerai vėdinamojoje ... Skaityti toliau

Liaudies medicina. Žolininko patarimai. Islandinės kerpenos.

autorius
Automatiškai išsaugotas juodraštis

Islandinės kerpenos Islandinės kerpenos gniužulas sudarytas iš netaisyklingų, iki 10 cm ilgio, 0,3–2,0 cm pločio šakotų skiaučių. Viršutinė skiaučių pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmelėmis, kurios skiaučių pakraščiais susilieja. Islandinės kerpenos nuoviras ir drebučiai liaudies medicinoje vartojami kvėpavimo takų ligoms, kokliušui, bronchinei astmai, kai kurioms virškinamojo trakto ligoms (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), ... Skaityti toliau

1 2 3 4