Augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia ten, kur mažai lankosi žmonės, kur gamta yra švari ir rami. Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu, dažniausiai rasai nukritus, apie 12 val. dienos renkami žiedai, lapai, žolė, o šaknys gali būti kasamos nepriklausomai nuo oro sąlygų vėlai rudenį ar anksti pavasarį.
Alavijas (alijošius) Visžalis, iš Pietrytinės Afrikos kilęs vaistinis augalas, mūsų krašte augantis tik uždarose patalpose. Alavijo stiebas stačias, šakotas. Lapai stori, mėsingi, sultingi, su spygliukais pakraščiuose. Drėgmę lapų viduje kaupia gleivinga masė. Augalas žydi žiemos metu kas 5-6 metai ant ilgo tiesaus žiedkočio išauga oranžinės spalvos žiedų kekė Alavijas buvo žinomas jau Senovės Egipte. Graikijoje ... Skaityti toliau
Bazilikas liaudies medicinoje Bazilikas turi stipriai veikiančių medžiagų – fitoncidų, naikinančių vabzdžius kenkėjus ir apvalančių aplinką. Tai yra nuostabus medingas augalas, žydintis visą vegetacijos laikotarpį. Jo neįprastas kvapas yra pakankamai veiksminga priešalerginė priemonė ir nuostabiai aromatizuoja kambario orą. Bazilikas atbaido kenkėjus ir netgi sukelia jų žūtį. Užtenka daržovių lysvę apsodinti baziliku, ir tai bus neįveikiama ... Skaityti toliau
Bazilikas kvapusis (lot. Ocimum basilicum) Malonaus kvapo baziliką šiandien galima rasti ne vienos šeimininkės virtuvėje. Ir ne tik džiovintą, bet ir sėkmingai auginamą vazonėlyje ant palangės. Šį augalą mes pirmiausia žinome kaip prieskonį, tačiau kvapusis bazilikas yra ir puiki gydomoji priemonė nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Liaudies medicinoje dažniausiai naudojama bazilikų žolė, kuri ruošiama žydėjimo metu. Bazilikų lapuose ... Skaityti toliau
Beržas karpotasis (lot. Betula pendula) Karpotasis beržas – vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje augančių medžių. Jis nuo seno garsėja savo vaistingomis savybėmis. Viena iš svarbiausių vaistingųjų šio medžio dalių yra pumpurai. Beržo pumpurai (vaistažolės) renkami anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.), kai jie jau pabrinkę, bet dar neprasiskleidę. Šakelės su pumpurais nupjaunamos, surišamos į nedideles šluoteles ir džiovinamos pavėsyje. ... Skaityti toliau
Arbūzas (lot. Citrullus vulgaris) Rudenį ant mūsų stalo dažnai puikuojasi arbūzai. Saldūs ir sultingi jie valgomi švieži, sūdomi, marinuojami, iš jų daromas netgi medus. O kiek naudos jie duoda mūsų organizmui! Arbūzai priklauso moliūgų šeimai. Arbūzas yra uoga. Arbūzo tėvynė – Afrika, Kalachario dykumoje ir dabar auga laukiniai arbūzai. Egiptiečiai arbūzus augino jau prieš 4000 ... Skaityti toliau
Pelkinė notra (Stachys palustris L) Lapų pažastyse išaugę žiedų menturiai susitelkę į viršūninius, pertrauktus, varpiškus žiedynus. Taurelė plaukuota, taisyklinga, su 5 trikampiškais nusmailėjusiais danteliais. Vainikėlis nešvariai rožinis, dvilūpis. Apatinė lūpa triskiautė, vidurinė skiautė stambesnė už šonines, lygiakraštė; viršutinė neskiautėta, lygiakraštė, gana plati ir išgaubta. Kuokeliai 4, žydėjimo metu visi susiglaudę, baigiant žydėti išsilenkia į lauko ... Skaityti toliau
Italinis šlamutis natūraliai auga Europos pietvakarinėje dalyje. Dėl karį primenančio skonio paskutiniuoju metu jis vis dažniaus vartojamas virtuvėje. Italinis šlamutis, darželinio šlamučio giminaitis, savo tėvynėje auga kaip visžalis puskrūmis. Jo antraisiais metais sumedėjantys stiebai siekia 40-50 cm aukščio. Šiam augalui budingi adatiški sidabriškai pilki lapai, kuriuose yra daug eterinių aliejų. Vasarą italinį šlamutį puošia smulkūs ... Skaityti toliau
Geltonojo gencijono paplitimo arealas daugiausia apima Pietų ir Vidurio Europos kalnų regionus. Ten jis auga alpinėse pievose ir ganyklose, taip pat uolėtuose šlaituose su kalningų podirviu. Pramoniniam šaknų perdirbimui gencijonų trauktinei šie augalai auginami dideliuose plotuose. Šis daugiametis augalas yra aukščiausias iš gencijono genties rūšių, Jis auga kalninguose dirvožemiuose. Augalo tvirtas stiebas, ant kurio vasarą ... Skaityti toliau
Kvapusis lipikas auga beveik visuose Europos miškų regionuose ir aptinkamas nuo Irano iki Sibiro. Jau daugiau kaip 1000 metų jis yra gegužinių tradicinių krušonų sudedamoji dalis, todėl Vokietijoje dar vadinamas „gegužine žole“, arba „gegužine gėle“. Daugiamečiui augalui būdingas ilgas šakniastiebis, iš kurio pavasarį išauga iki 30 cm aukščio keturbriauniai stiebai. Kvapiojo lipiko, kaip ir kitų ... Skaityti toliau
Apie žemuoges Laukinė paprastoji žemuogė, remontantinės paprastosios žemuogės laukinė forma, aptinkama visame Šiaurės pusrutulyje. Prancūzijoje ji buvo auginama jau 14 amžiuje. Nuo to laiko yra išvesta daugybė kultūrinių formų. Tiek laukinė, tiek remontantinė paprastoji žemuogė yra labai populiari dėl subtilaus skonio ir gydomųjų savybių. Žemuogėms būdinga pamatinė triskiaučių, dantytais pakraščiais lapų rozetė. Lapuose yra daug ... Skaityti toliau
Nuo to laiko, kai arabai ją atvežė į Ispaniją, vaistinė agurklė išplito visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Iš ten ji pateko į Šiaurės Europą, kur nuo 12 amžiaus yra žinoma kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Vienamečio išsikerojančio augalo šeriškais plaukeliais apaugę stiebai siekia iki 80 cm aukščio. Pailgai ovaliniai lapai taip pat yra labai plaukoti ir ... Skaityti toliau
Vaistinės medetkos tėvynė driekiasi nuo Pietų Auropos į Aziją. Vidurio Europoje dėl savybės gydyti žaizdas ji jau šimtmečius auginama daržuose. Šis vienametis augalas yra iki 50 cm aukščio. Jo stiebas ir lapai apaugę pūkuotais plaukeliais. Vaistinė medetka žydi visą vasarą ryškiais geltonais ir oranžiniais žiedais, susitelkusiais į stambius graižus. Yra veislių rudais žiedais ir pilnaviduriais ... Skaityti toliau
