Technologijos

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t.

Sparčiai plintant šiuolaikinei informacijos ir komunikacijų technologijai žmogus tapo kompleksiškos sistemos ,,žmogus-mašina" dalimi. Šiame darbe bus apžvelgiama vis labiau gręsianti problema susijusi su komunikacinėmis technologijomis. Ergonomika - taikomasis mokslas, tiriantis žmogaus dirbančio žmogaus fizines ir psichines galias, kai jis atlieka konkrečias užduotis, turėdamas tinkamą darbo aplinką, kuri leidžia jam veikti intensyviai, patikimai, efektyviai, saugo jo sveikatą ir sudaro sąlygas tobulėti kaip asmenybei ir kaip profesionalui. Apie šį procesą bus kalbama šiame darbe ir išgvildenti pagrindiniai aspektai. Per paskutinius dvidešimt metų darbo vaizdas biuruose labai pasikeitė. Pusė visų tarnautojų biuruose ir valdymo įstaigose dirba prie kompiuterių ir tai - kylanti tendencija. Prie kompiuterio dirba abiejų lyčių, visokio amžiaus ir įvairių įsilavinimų žmonės. Darbai taip pat kuo įvairiausi - nuo paprasto duomenų įvedimo iki sudėtingų kūrybinių procesų. Tačiau personalinis kompiuteris tapo įprastu prietaisu ne tik profesionalų darbo vietose, bet ir daugelio žmonių namuose. Komunikacinės technologijos skverbiasi ne tik į suaugusių pasaulį, tai irgi didelė problema. Kone kiekvienoje ugdymo įstaigoje rasime kompiuterį, kuriais naudojasi beveik kiekvienas vaikas. Šiandien kompiuteris yra neatskiriamas mūsų aplinkos elementas, jos dalis.

Dirbate namuose? Tuomet jums būtina patogi darbo vieta ir efektyvus darbo tvarkaraštis. Remdamiesi pagrindiniais ergonomikos principais, galite baldus, kompiuterinę techniką ir aplinką suderinti taip, kad jaustumėtės patogiai ir saugiai. Svarbiausias dalykas dirbantiesiems prie kompiuterio yra kėdė ir tinkama laikysena sėdint. Ant nepatogios kėdės neįmanoma sėdėti taisyklingai, tad ilgainiui ima varginti galvos, nugaros, riešų skausmai. Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu ekrano aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu ekranas pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga ekranų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką. Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima patogiai šalia klaviatūros patalpinti pelę. Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad ekrano viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai.

Pateiksime keletą praktinių patarimų, kurie padės sumažinti elektromagnetinių laukų stiprį darbo vietoje. 1. Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio lauko šaltiniai - displėjus ir sisteminis blokas - darbo vietos ribose turi būti nutolinti nuo vartotojo taip, kad tai netrukdytų normaliam jo darbui. 2. Turi būti užtikrintas patikimas sisteminio bloko ir maitinimo šaltinio įžeminimas ir tai turi būti periodiškai tikrinama. Taip pat tikslinga sisteminį bloką įžeminti ne tik per įžemintąjį kištuko kontaktą, bet sujungti atskiru laidu su įžeminimo kontūru patalpoje. 3. Vartotojas turi būti toliausiai nuo tinklo kištukinių lizdų ir maitinimo laidų. Nerekomenduojama naudoti ilgintuvus ir kilnojamuosius tinklo filtrus. Visiškai nerekomenduojama naudoti dvilaidžių ilgintuvų ir įrenginių su trijų kontaktų kištukais, kurių įžeminantysis kontaktas nesujungtas su žeme. Tai leistina, jeigu sisteminiam blokui įrengtas atskiras įžeminimo laidas. 4. Ekrano filtras turi būti patikimai įžemintas ir periodiškai tikrinamas. Tinkamiausia vieta ekrano filtrui įžeminti yra sisteminio bloko korpusas (po varžtu, kur tvirtinamas maitinimo šaltinis). Kituose elektros maitinimo sistemos taškuose įžeminti nerekomenduotina. Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus - klaviatūrą, ekraną, dokumentus.