Technologijos

Technologija – sąvoka, apibūdinanti išteklių (gamtinių, intelektinių, finansinių, žmogiškųjų, erdvinių, laikinių ir pan.) praktinį taikymą, dažniausiai sukuriant virtualų (programinė įranga, algoritmai, politikos, sporto, mokymo, auklėjimo, gydymo, verslo ir pan. procesai) ar materialų objektą (techniką). Technologija taip pat reiškia žmogaus sukurtų bet kokios tikslingos veiklos produktų ir procesų (iš jų ir gamybos procesų) visumą.

Kaip vergauti pinigams?

autorius
Kaip vergauti pinigams?

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis. Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui. Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim. Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių. Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Tapk savo gyvenimo šeimininku

autorius
Tapk savo gyvenimo šeimininku

Kodėl žmogui taip svarbus nuoširdumas? Kodėl kiekvienas turėtų išmokti būti atviras, bent jau sau? Žmogau, kas tu bebūtum, jeigu tu dirbi samdomą darbą, už kurį tau kažkas moka pinigus, tai 99,9% tu dirbi dėl pinigų! Nesiteisink, kad tau patinka darbas, kad tau jis įdomus, kad tu jį mėgsti. Įsivaizduok, kad tu gavai palikimą 10 milijonų eurų. Ar ir toliau eitum į tą patį darbą?... Jeigu ne – viskas tuo pasakyta. Jeigu taip – būk nuoširdus nors sau ir tavo gyvenimas pradės keistis į gerąją pusę. Bijodami būti nuoširdūs, žmonės vaidina labai dvasingus, idealistus, nekreipiančius dėmesio į materialinę gerovę... Atsakyk dabar pats sau į tokį klausimą: Štai prieina prie tavęs Jėzus. Dabar, šiandien. Tu žinai, kas jis, žinai, kaip jis gyvena, kuo užsiima. Tu žinai, kokius stebuklus Jis daro... Taigi, prieina prie tavęs Jėzus ir sako: „sek paskui mane“. Ar sektum? Ar paliktum savo jaukius namus, prabangią buitį, mielus draugus, prestižinį, gal net įdomų darbą?...
Ne ne, nesibaimink, šiandien niekas prie kryžiaus nekaltų nei Jo, nei tavęs. Tiesiog jūsų gyvenimas dabar būtų klajonės iš kaimo į kaimą, nuo trobos prie trobos, su nakvynėm, kur priims, su valgiu, ką duos... Aišku, gali kas nors apspjaudyti ir neįsileisti (ar mielai įsileidi į namus Jehovos liudytojus, krišnaistus, lūpdažių platintojus?), gali kažkas užsiundyti šunis...

Žmonės, kuriems sekasi

autorius
Žmonės, kuriems sekasi

Žmonės, kuriems sekasi, pataria džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka, netgi smulkmenomis. Kiekvieną dieną visiškai įsitrauk į gyvenimą. Susitelk ir būk atidus, kad nepraleistum progų, kurias jis siūlo. Niekas nepadarys mūsų laimingais, jeigu patys tokie nebūsime. Taigi visai įmanoma būti laimingam, tiesa? Taip. Gyvenimas - sunkus. Tačiau aš vis tiek būsiu laimingas žmogus. Branginsiu tai, ką darau ir kas vyksta aplink mane. Branginsiu žmones, kurie yra mano gyvenime, sieksiu tikslų. Ir išvengsiu keturių klastingų spąstų. Žmonės, nuolat galvojantys apie pinigus, paprastai juos vis toliau ir toliau nuo savęs nuveja arba, vos tik jų gavę, iš karto praranda. Nebūti prisirišusiam prie pinigų - reiškia protingai suplanuoti, kam juos išleisi, kiek gali sutaupyti, o paskui kuo mažiau apie juos galvoti. Pagrindinė žmonių vergavimo pinigams priežastis yra ta, kad jie nori pasirodyti, o šitas noras veda į antrus klastingus spąstus. Prisirišti prie materialinių vertybių, kaupti jas, trokšti kuo daugiau - taip pat beprasmiška ir beviltiška, kaip mylėti be atsako. Galime mėgti brangenybes, puikius automobilius, puošnius drabužius, bet jie neatsakys tuo pačiu. Tai veltui iššvaistyta energija. Nesileisk nunešamas materializmo bangos. Tavo tikslas - visai ne kaupti ir saugoti daiktus, girtis jais ir dirbti dėl jų.

Vergų visuomenę valdo pinigai

autorius
Vergų visuomenę valdo pinigai

Daugelis pas mus su aukštaisiais išsilavinimais, tik aš vienas ne, kažkoks savamokslis, neturintis išsilavinimo lapelio – diplomo. Turintys tuos lapelius yra padaryti sistemos biorobotais, kurie nemąsto, kodėl ir kas čia vyksta su jais, kas juos valdo? Paskendę bankuose, kurie dalina paskolas. O procentai išvis yra neegzistuojantys pinigai, kurių realiai nėra. Na, čia man turbūt apie pinigus neverta kalbėti, nes aš taigi neturiu ekonomisto išsilavinimo, bet kai ką suprantu. Pabandysiu paaiškinti, ką aš suvokiu ekonomikoje. Pajuokaudamas pabandysiu išdėstyti suprantamai, runkelių kalba. Tarkime, esu aš „Bankas Vaidas“ ir turiu savo vertybinių popierių, kurie ir vadinasi „Vaidai“. Jūs esate tas žmogus, kuris turit gerą verslo idėją. Tik va, pinigų neturite jai įgyvendinti. Tarkime, jūs gaminsite elektromobilius. Apie juos daug kas kalba, ir jie anksčiau ar vėliau turės paklausą. Jūs pateikiate man savo projektą. Paanalizavęs matau, jog jūs gerai išanalizavote rinkas, gerai suskaičiavote. Aš linkęs padėti. Jums paskolinu dvejiems metams 5000000 „Vaidų“. Sutarėme 10% metinių palūkanų. Jūs tuos „Vaidus“ vienas prie vieno išsikeitėte artimiausiame banke į eurus ir pradėjote vystyti verslą. Kaip ir tikėjotės, o mes neabejojome, jums sekėsi gerai ir jūs jau uždirbote 20000000 eurų. Artėja laikas grąžinti „Vaidus”. Jūs ramus: uždirbote daug, nėra ko jaudintis. Ateinate į banką pirkti „Vaidų”, o jų bankas nebeturi. Jie plaukioja po biržas. Pradedate juos supirkinėti, siūlote daugiau, negu už juos gavote. Birža suregavo į kylančių „Vaidų” kursą ir jų kaina padvigubėja. Jūs nepergyvenate ir šiaip ne taip surinkote 5000000 „Vaidų”. Tik va, dabar klausimas? Iš kur jūs gausite dar 1000000, kurie man priklauso kaip procentai? Tada jūs tampate mano…

Kaip pinigas pinigą myli ir daro, ir kartais nori, bet negali

autorius
Kaip pinigas pinigą myli ir daro, ir kartais nori, bet negali

Look after your pennies and pounds will look after themselves – sako sena angliška patarlė. Lietuviškame nors ir itin turtingame priežodyne ir patarlyne panašaus posakio, kuris ragintų sužiūrėti centus, o litas pats savim pasirūpins, aptikti neteko; artimiausias atitikmuo būtų - “pinigas pinigą myli”. Apie tai, kaip pinigas pinigą ne tik myli, bet ir daro, daugiau išmano Sičio berniukai ir mergaitės. Man įdomu, ar dar liko sričių, kur pinigas nori, bet negali. Visiems reikia pinigų. Man irgi, nors ir žinau, kad ne piniguose laimė. Ir pašmaikštavimai, kad laimė ne piniguose, o jų kiekyje, manęs irgi netrikdo. Laimė ne piniguose ir ne jų kiekyje, o santykyje su jais – ar tu pinigus kontroliuoji, ar jie tave. Bet pastebėjau, kad labai daug lietuvių vos užuodę pinigus praranda protą. Prisimenu vieną pirmųjų lietuviškų labdaros balių Londone, skambiu pavadinimu “Gala Dinner”. Viešbučio salė, šampanas, tamsūs kostiumai, šiugždančios suknios, nuogos nugaros – viskas, ko reikia. Kol trynėmės laukdami pakvietimo į salę kažkas mane supažindino su tuometiniu JK imigracijos ministru – seniai nebe ministras, tad pavardės neprisimenu. Vos spėjom apsikeisti keliom frazėm skirdama žmonių minią prie ministro priplaukė viena iš šventės organizatorių už parankės pasigriebusi interesų Škotijoje turintį Lietuvos bankininką. Aštria alkūne ji nubloškė mane į šalį ir pristatė ministrui atsivestą svečią.

Ar pinigai gadina žmogų?

autorius
Ar pinigai gadina žmogų?

Žmogaus santykis su gyvenimu ir jį supančia aplinka visada būna labai įvairus. Mane domina santykis su pinigais. Pinigai kaip ir yra gyvenimo minimalus varikliukas. Be pinigų elementariai žmogus neišgyventų, bet ar pinigai gali sugadinti žmogų? Tarkim, tėvai savo meilę vaikui užpildo pinigais, nes kitaip nesugeba, nespėja, juk darbas. Bet koks tada užauga vaikas? Galimi du variantai: toks, kuris sumaterialėjęs, arba toks, kuris šlykštisi pinigais (mano atvejis). Tie vaikai, kurie sumaterialėjo to gyvenime ir siekia. Kaip ir viskas yra gerai, jei jie nesigilina į savo dvasinį pasaulį. Bet jei ir gilinasi, mažai ką suvokia, nes jų moralinės nuostatos juk kitaip subrandintos. O tie kurie šlykštisi… išnagrinėkim mane. Nuo mažens buvau auklėjama taip, kad svarbiausia šeimos židinys, kad šeima turi kartu spręsti savo problemas, o kiekvienas penktadienis turi būti šeimos vakaras. Bet augant man, keitėsi ši tradicija. Tėvai vis labiau tapo pinigų vergais, penktadienio vakarus iškeičiau į kultūrinimosi vakarus, nes penktadienio vakarais būti vienai namie tiesiog nusibodo. Tėvai prisižadėdavo, kad savaitgalį jau kartu praleisim, bet išeidavo šnypštas. O visą tai užpildyti, tą tuštumą - duodavo pinigų. Nesakau, buvo metas, toks, kad džiaugiausi - pagaliau savaitgalis be tėvų, bet kai jie tą tuštumą pradėjo pildyti pinigais, iš pradžių nesuvokiau, kas vyksta. Maniau normalu. Bet vėliau užkniso. Kiek man anksčiau buvo vertingi pinigai, tiek dabar aš jais šlykščiuosi. Taip, kažkieno akimis turėtų atrodyti viskas yra tobula. Bet ne man. Kur dingo dvasiniai žmogaus poreikiai? Kur dingo šeima?

Kokia gali būti lyderystė?

autorius

Lyderystė, lyderis – sąvokos, kurios aktualios pedagogams, mokyklų ar kitų švietimo padalinių darbuotojams ir vadovams. Kiekvienas – ypač daugumos pripažintas – pedagogas (specialistas, vadovas) gali būti vadinamas lyderiu. Dėl ypatingos švietimo paskirties – ugdyti laisvą, savarankišką, atsakingą, pilietišką asmenybę – lyderių švietime yra (ar bent jau turėtų būti) ypač daug. Lyderystė netapati vadovavimui. Pagrindinius lyderystės ir vadovavimo mokykloje skirtumus apibūdina Kotter tokiais pavyzdžiais: vadovas planuoja organizacijos darbuotojų veiklą ir rūpinasi biudžetu, o lyderis nusako veiklos kryptį; vadovas kontroliuoja veiklos įgyvendinimą ir sprendžia problemas, o lyderis vienija; vadovas organizuoja ir valdo personalą, o lyderis motyvuoja ir įkvepia. Lyderystė suvokiama kaip reiškinys, kurio esmė – kokiu nors būdu (elgesiu, priimamais sprendimais, propaguojamomis vertybėmis, turimomis savybėmis ir kt.) daromas tobulėti skatinantis poveikis ar įtaka kitam žmogui ar jų grupei. Lyderystė nėra tik išskirtinius asmenis apibūdinantis kokybinis rodiklis. Lyderį galima atpažinti stebint net ir artimiausioje aplinkoje (mokykloje, vietos bendruomenėje, šeimoje) esančius žmones. Lyderystė pasireiškia kaip gebėjimas įgyti žmonių pasitikėjimą ir paramą siekiant organizacijos tikslų (2) arba gebėjimas įkvėpti žmones – ir savo asmeniniu pavyzdžiu, ir pasirenkant atitinkamas įtikinėjimo taktikas – savanoriškai atlikti tam tikrą veiklą (3).

Kiaulė taupyklė

autorius

"Mama, kur mano 10 litų?" - kiekvieną pirmadienio rytą primena dukra. Ir iškart sunervina tėtį: "Ji įsivaizduoja, kad tiek pinigai jai priklauso už nieką ! Bus tavo, kai užsidirbsi". Dukra įsiplieskia - jai jau 10 metų, ir ji turi teisę turėti pinigų. Tėvas nenusileidžia - vaikystę jis praleidęs be kišenpinigių, bet nesijaučiąs nuskriaustas. Bandome ieškoti kompromiso. Dukra gauna nustatytą sumą kišenpinigių, tačiau taip pat privalo atlikti ir savo pareigas: vakarais sutvarkyti virtuvę ir iš darželio parvesti brolį. Pamokų rengimas ir savo kambario tvarkymas - privalomi ir neapmokami darbai. Tačiau kai atsiranda papildomų darbelių - išnešti šiukšles ar nueiti į parduotuvę, - ji suraukia nosį ir ima derėtis dėl atlygio. Ją galima suprasti - kiaulė taupyklė, kurioje po truputį kaupia pinigus mobiliajam telefonui, savaime nepilnėja. Vienintelis dukters pajamų šaltinis - tėvai. Na, dar močiutė kaime, sąžiningai mokanti už bulvių rinkimą ir malkų nešiojimą. Tačiau šios pajamos tokios retos, kad telefono gali tekti laukti kelerius metus. Net ir taip taikiai išspręsta situacija mums atrodo dviprasmiška. Ar reikia vaikui mokėti už tai, ką jis ir taip privalo daryti? Tačiau negi duoti pinigus už nieką yra geriau? O gal jam turėtų pakakti to, ką nuperkame mes? Pasak psichologės Aušros Griškonytės, santykis su pinigais turi būti sveikas. Abu kraštutinumai - tiek mokėjimas už kiekvieną padarytą gerą darbelį, tiek visiškas pinigų nedavimas - ugdo žmogaus priklausomybę nuo pinigų.

Dirbant kompiuteriu

autorius

Kompiuteriai kaltinami dėl daugelio sveikatos problemų, tačiau labai dažnai šie kaltinimai yra nepagrįsti. Iš tiesų tik maža dalis kompiuterio naudotojų kenčia dėl sveikatos problemų, susijusių su darbu kompiuteriu. Dažniausiai sveikatos sutrikimus sukelia darbas kompiuteriu nesilaikant saugos reikalavimų, o ne pats kompiuteris. Taigi, problemų galima išvengti, įrengiant saugias darbo vietas, atsižvelgiant į rekomendacijas, skirtas dirbantiems kompiuteriu. Ilgai be pertraukų dirbant kompiuteriu, rankose, riešuose, kaklo srityje bei nugaroje gali būti jaučiamas skausmas. Šiandien tokie skausmai dažnai vadinami pasikartojančios įtampos sindromu, tačiau šio termino negalima pritaikyti visiems be išimties. Tokiems simptomams labiau tinka kitas medicinos terminas - viršutinių galūnių pažeidimai. Dažniausiai tokie sveikatos sutrikimai netrunka ilgai, tačiau pasitaiko atvejų kai sveikatos sutrikimai virsta neįgalumu. Sveikatos sutrikimų priežastis dažniausiai yra fizinės kilmės. Jeigu Jūs jaučiate skausmą, turėtumėte apie tai pranešti darbdaviui. Problemų galima išvengti sukuriant ergonomišką darbo vietą, vadovaujantis geros praktikos rekomendacijomis (darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant kompiuteriu, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo kompiuteriu krūvį). Sveikatos sutrikimų visuomet yra lengviau išvengti nei vėliau juos gydyti.

Kaip patogiai dirbti nešiojamuoju kompiuteriu?

autorius

Populiarėjantys nešiojamieji kompiuteriai vis dažniau stumia iš biurų ir namų stalinius kompiuterius. Nešiojamieji jų broliai yra lengvesni, stilingesni, patogesni pernešti, nepamainomi keliaujant, esant komandiruotėse. Tačiau dirbantysis tokiu kompiuteriu dažniausiai sėdi nepatogiai, jo sėdėsena neatitinka ergonomikos arba patogumo reikalavimų. Dėl to kenčia sveikata. Nešiojamieji kompiuteriai skirti nešiotis ir dirbti ten, kur nėra tinkamų sąlygų jį pasidėti ant stalo. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės, gydytojos Dainos Švėgždaitės, nešiojamasis kompiuteris yra patogus dėl savo mobilumo, tačiau norint, kad jis nekenktų sveikatai, reikia jį tinkamai naudoti: dirbant nereikėtų jo dėti ant kelių, grindų, žurnalinio staliuko. Tai, kad kompiuterio ekranas ir klaviatūra sumontuota į vieną neatskiriamą korpusą, yra didžiausias ergonomikos priešas. Kadangi laužo pagrindinę taisyklę - ekranas turi būti akių aukštyje, o naudojantis klaviatūra, riešai padėti patogiai. Tačiau pakėlus nešiojamojo kompiuterio ekraną į tinkamą aukštį, nepatogu naudotis klaviatūra. Net nešiojamąjį kompiuterį padėjus ant stalo, jo ekranas dažniausiai yra gerokai žemiau nei turi būti ir tai verčia dirbantįjį lenktis. Iš pradžių ir staliniai kompiuteriai buvo gaminami su integruota klaviatūra bei monitoriumi. Tačiau tai sukėlė bangą skundų dėl raumenų nuovargio ir netaisyklingos laikysenos.

Darbo su kompiuteriu ergonomika

autorius

Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Žmogaus darbas kompiuteriu gali būti vertinamas kaip sistemos "žmogus- kompiuteris" sąveika. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia kelios pagrindinės charakteristikos. Tačiau kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos. Be monitorius dirbant neapsieinama.

Kompiuteriai ir negalavimai

autorius

Šis straipsniukas parašytas remiantis žmogaus, beveik 30 metų dirbusio su kompiuteriais, nuomone. Tačiau pirmiausia įsiklausykite į šiuos žodžius: Ar niekad nepastebėjot, kad ilgą laiką dirbant pele, ypač terpėse, panašiose į "Windows", jaučiate skausmą rieše? Bent man ranką maudžia visą dieną... Padėti gali pagalvėlės rankoms, tik bėda, kad beveik visos jos gaminamos iš labai dvokiančios gumos, - kaip ir padėkliukai pelei. Dirbdamas konsultantu, aš į kompiuterio ekraną žiūriu didesnę dienos dalį. Ir ačiū Dievui, kad man dar neskauda akių, o nugarą skauda tik dėl netinkamos padėties snaudžiant ant automobilio sėdynės. Ir aš dar neturiu kompiuterinio pirštų drebėjimo sindromo. Aš anksčiau maniau, kad pirštų drebėjimo priežastis yra silpni ar pavargę jų raumenys, tačiau neseniai chiromantas išaiškino, kad dažnai taip atsitinka ir dėl netaisyklingos sprando laikysenos. Tad labai svarbu, kaip mes žiūrime į monitorių. Jo centras turi būti mūsų akių lygyje. O ar pagalvojote, kaip rengiatės? Ar apranga netrukdo kraujo cirkuliacijai rankose? Ar nenešiojate aptemptų megztinių, ir marškinių ankštomis rankovėmis ir t.t.? Kraujas po jūsų kūną išnešioja deguonį ir nuneša pašalinimui kenksmingas medžiagas. Jei jam tai trukdote, jos kaupiasi. O gal, kai nedirbate, jūsų rankos "ilsisi" ant aštrių stalo briaunų. Kartais šiuo atveju gali padėti paprasčiausia aukštesnė kėdė.

1 2 3 … 34 35 36 37 38
1 2 3 … 34 35 36 37 38