Turizmas

Kaip dauguma senovės tautų, egiptiečiai yra politeistai - turi daug dievų. Beveik kiekviena gyvenvietė turi savo dievą. Vėliau iškyla svarbiausių gyvenviečių dievai: Horas, Totas, Hatora, Anubis, Setas ir kiti. Jų atvaizdų randama ant visų šventyklų ir laidojimo paminklų sienų - turi ir žmonių, ir gyvulių, ir gamtos reiškinių bruožų. Keletas dievų yra ypač garbinami: pirmiausia dievas saulė Ra, kuris susijungęs su Amonu, Tėbų dievu avinu, virto Amonu Ra; arba Ozyris, legendinis karalius, kuriam pavydėjo ir kurį nužudė jo brolis Setas. Ozyrio žmona Izidė surenka išmėtytas jo kūno dalis ir padaro pirmąją mumiją. Savo meilės jėga ji grąžina gyvybę Ozyriui, simbolizuojančiam prisikėlimą ir tapusiam mirusiųjų karalystės valdovu. Iš Izidės ir Ozyrio sąjungos gimė dievas Horas.

Senovės Egipto gyventojai dalijasi į labai skirtingas ir uždaras klases. Tokia socialinė struktūra gali būti palyginta su piramide, kurio viršūnėje yra faraonas. Faraonas - tai tikra dievybė, nes jis - dievo Amono Ra sūnus. Jis absoliutus šalies valdovas. Faraonas vadovauja politikai ir administracijai, padedamas vizirio, savo pirmojo ministro, provincijų valdytojų ir tūkstančių valdininkų. Faraonas - taip pat ir kariuomenės vadas. Kaip religijos galva, šventyklas tvarkyti jis patiki žyniams. Faraonui priklauso visos žemės, išskyrus tas, kurias jis perleidžia šventykloms, ir tas, kurias padovanoja aukštiems valdininkams ar kariškiams.

Hieroglifų raštas Egipte buvo vartojamas nuo 3100 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr., tai yra apie 3500 metų. Egiptiečių rašmenis "hieroglifais" pavadino senovės graikai. Tai reiškia "šventi paveikslėliai". Šių rašmenų senajame Egipte randama iš tiesų visur: tokiais įrašais išmargintos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Taigi visa, kas "šventa", Egipte yra "su paaiškinimais". Hieroglifų raštą 1822 m. iššifravo Šampoljonas (Champollion), jaunas prancūzų mokslininkas, kurį Napoleonas buvo pasiuntęs i Egiptą. 1799 metais vienas Egipto kariuomenejė tarnavęs prancūzų karininkas Rozetėje, netoli Aleksandrijos, randa juodo bazalto stelą su įrašais trimis skirtingais rašmenimis.

Mumijų rasta Naujojoje Gvinėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Italijoj, Danijoj, Kanadoje, Peru, Argentinoje, tai nereiškia, kad jos tokios senos kaip egiptietiškos ir būtinai žmonių. Mumija - bet koks kūnas, kuris savaime ar dirbtinai išliko nesuiręs. Kai žmogus, gyvūnas miršta, paprastai po kiek laiko jo kūnas ima irti dėl tam tikrų bakterijų. Kartais naturalių gamtos jėgų dėka arba žmogaus pastangomis kūnas užsimumifikuoja arba būna mumifikuotas (kaip kad Egipte) t.y. išlieka ilgą laiką nesuiręs ir nepakitęs. Daugiausia žmonių mumijų, kurios buvo specialiai balzamuojamos randama Egipte. Nemažai jų rasta ir Kinijoje.

Kairo vakaruose, Gizoje (kitaip dar "aistrų saloje"), išdidžiai stovi įžymiausi statiniai žmonijos istorijoje - Gizos Piramidės. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Pastatytos trim karaliams - Knufu, Khafre ir Menkaure. Kuom jos taip traukia ir stebina žmones? Kuom ypatinga jų forma? Kodėl tiek daug spėlionių, kalbų apie jas? Sunku suvokti jų galybę ir dydį nepabuvojus Egipte. Cheopsas - didžiausia Gizos piramidė, originalus jos dydis apie 147m-160m, tikslų pradinį dydį nustatyti sunku, kadangi tik apytiksliai galima apskaičiuoti koks galėjo būti jos aukštis. dabar, nuėmus viršutinę dalį - 137m. Pastatyta iš 2,3-2,5 milijono akmens blokų, kurių kiekvieno svoris apie 2,5 tonos. Gizos piramidės pastatytos iš 3 rūšių akmens - paprastojo kalkakmenio, baltojo kalkakmenio ir viduje - granito.

Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę – tai padaras turintis liūto kūną ir faraono arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraono arba dievo galva – išmintį. Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakus galima įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo statomas ne iš atskirų akmens blokų kaip piramidės, o išraižytas iš vieno ištiso kalkakmeniu. Su Khafre piramide jį jungia požeminis tunelis. Milžinas yra 45 metrų ilgio, letenos siekia 15 metrų, pėdų plotis keturi metrai, galva dešimties metrų dydžio, vien nosis vienas metras!

Didžioji Egipto piramidė (Khufu arba Cheopsas) senovės graikų buvo laikoma vienu iš Septynių Pasaulio stebuklų. Tai vienintelis stebuklas išlikęs iki mūsų laikų. Ją knaisiojo kapų plėšikai, stukseno graikai ir romėnai, iš patrankų šaudė turkai ir prancūzai, arabų kalifas Mamunas įsakė prakirsti tunelį vakarinėje sienoje, kuris dabar ir vadinamas “Mamuno skyle”, bet ji stovi kaip stovėjusi – išdidi ir paslaptinga. Faraonas Khufu atėjo į valdžią kai Senovės Egipto karalystė artėjo prie savo klestėjimo viršūnės. Khufu turėjo galimybės mokytis iš savo tėvo Sneferu patirties, kuris statė kelias piramides sau, todėl sūnaus šedevras pranoko tėvo pastangas, Khufu piramidė - piramidžių statymo viršūnė.

Žymiausi Senovės Egipto statiniai - piramidės. Šios masiškos akmens struktūros buvo pastatytos apie 2500 m. pr.Kr. akmenuotoje dykumos lygumoje, vakariniame Nilo krante, netoliese dabartinio Kairo. Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį.Tai ketvirtosios dinastijos Senosios Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio) nekropolis. Gizos piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir karališkosios šeimos, žinių kapai.

Seniausia piramidė Egipte - Džosero arba kitaip dar Sacharos. Pastatyta Sacharoje antrajam trečiosios dinastijos karaliui Džoseriui. Ją suprojektavo karaliaus architektas Imothepas, taip įtakodamas tolesnę Egipto architektūrą ir pradėdamas piramidžių erą. Iki tol karaliai buvo laidojami mastabose. Dabar išlikusi tik piramidė, o anksčiau, piramidė sudarė tik dalį visų pastatų komplekso. Tai buvo 15 ha plotas su šventyklomis, laiptais, terasomis, koplyčiomis, statulomis, apjuostas kalkakmenio siena. Pietiniame kape ir piramidėje buvo įrengti įspūdingi, sudėtingos struktūros koridoriai su salėmis ir kameromis.

Stebuklų geografija gan siaura. Į visus miestus išskyrus Babiloną, kuriuose buvo stebuklai, galima buvo patekti plaukiant Viduržemio jūra. Senovės graikų keliautojas to meto transportu visą septynetą galėjo apžiūrėti per keletą mėnesių. Piramidės buvo statomos keturiose vietovėse: Gizoje, Abusire, Sakaroje ir Dašure. Visos šios vietovės yra netoli Senosios karalystės periodo Egipto sostinės Memfio. Seniausia piramidė - III-io-sios dinastijos įkūrėjo faraono Džosero. Maždaug 3000 m.pr.m.e. šią piramidę sukūrė žymiausias to meto architektas, mokslininkas ir literatas Imhotepas. Naujos ir neįprastos kapavietės idėja Džoserui taip patiko, kad jis net nutraukė darbus jam jau statytoje mastaboje. Mastaba (arab. mastaba - akmeninis suolas), antžeminis ar požeminis stačiakampio gretasienio formos sen. egiptiečių laidojimo statinys. Imhotepas pastatė šešių pakopų, kiek žemesnę nei 70 m aukščio laiptinę piramidę. Prie piramidės Imhotepas pastatė šventyklą su savo paties statula.