Olandija

Vexiwdcy1gw.jpg

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga - administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) - dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Olandija - tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją - Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

Graikija

Zx0s27d3fw.jpg

Yra šalių, be kurių žmonijos kultūros istorija tiesiog neįsivaizduojama. Viena iš jų - Graikija, Elada... Šie žodžiai žinomi visam pasauliui tarsi civilizacijos, demokratijos, kultūros, meno ir filosofijos sinonimai. Graikija, Pietų Balkanų šalis, yra viena iš seniausių Europos valstybių, kurioje 8/10 teritorijos užima daugybė kalnų. Graikijos istorija skaičiuojama tūkstančiais metų, tačiau tik 1832 m. ji išsivadavo iš Turkijos okupacijos. Graikijai priklauso 2000 salų, užimančių 1/5 Graikijos teritorijos, tačiau tik 136 iš jų yra apgyvendintos. Visos šalies teritorija maždaug dvigubai didesnė nei Lietuvos. Graikija visada buvo kryžkelė tarp Europos ir mažosios Azijos, Europos ir Afrikos. Senovės Graikija: iki šiandien išlikę šventyklų ir kitų pastatų griuvėsiai atspindi ilgą ir sudėtigą šalies istoriją. Maždaug 2000 m. pr. Kr. Kretos saloje ir Mikėnuose jau klestėjo savitos kultūros. Apie V a. pr. Kr. iškilo tokie stiprūs miestai-valstybės kaip Atėnai ir Sparta. Turtingą kultūrą, paplitusią Viduržemio apyjūryje, kūrė filosofai (Sokratas, Platonas, Aristotelis), matematikai (Pitagoras), architektai ir rašytojai (Homeras, Heziodas).

Estija

Nyibnmueuqi.jpg

Talinas, nedidelis miestas, gali patenkinti net išrankiausio turisto poreikius. Pasivaikščiojimas saulėta uosto pakrante, peizažas su tolumoje stūksančiais Talino bokštais, klajonės vingiuotomis viduramžiško senamiesčio gatvelėmis, vakarienė apverstame laive-restorane – tai tik vienas iš daugelio galimų variantų. Talino senamiestis pasižymi originaliu išsidėstymu. Norint viską pamatyti, tenka kopti į Toompea kalną; ten 1229 m. tvirtovės pavidalu “gimė” Talinas, o dabar viduramžiškų mūrų apsuptyje įsikūrusi ir Estijos vyriausybė. Estijai priklauso Saremos sala Baltijos jūroje. Sala yra unikali savo gamta: šiaurinėje dalyje dėmesį patraukia Pangos uolėtas krantas, kuris virš jūros iškilęs daugiau kaip dvidešimt metrų; dauguma Saremos krantų užpelkėję, tad šios vietos – tikras paukščių rojus; Kali vietovėle prieš 3000 metų meteorito paliktame įdubime susiformavo žalias ežeriukas, savo palaptingumu viliojantis visus atvykusius; stebina vėjo malūnai, gebantys sparnus pasukti pagal vėjo kryptį; Koguvos žvejų kaime namai pastatyti 1880-1930 m., čia įsikūręs etnografinis muziejus, kurio sodyboms grožiu nenusileidžia kadagių giraitės ir akmenuota jūra; Kuresarės vyskupijos pilies (statyta 1230 m.) fragmentas – seniausios akmens skulptūros pavyzdys saloje. Baltijos šalyse labai populiarios dainų šventės pirmiausiai atsirado Estijoje 1869 m.

Lenkija

Ourm2woymbq.jpg

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Vienas nuostabiausių Lenkijos miestų – Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė. Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą, bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos. Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai, sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai. Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių požeminių salių ir koplyčių.

Portugalija

Prb sjoubfs.jpg

Portugalija - labiausiai į vakarus nutolusi ES valstybė. Ji turi seniausias nepakitusias sienas Europoje (nuo 1143 m.). Šiuo metu pasaulyje gyvena 13 mln. portugalų, iš jų 10 mln. Portugalijoje. Portugalų kalba - penkta pagal paplitimą pasaulyje. Ja šnekama Angoloje, Mozambike ir kitose buvusiose Portugalijos teritorijose Afrikoje ir Azijoje. Portugalija - karščiausia Europos šalis - vidutinė metų temperatūra +16, čia daugiausiai valandų per metus šviečia saulė. Čia didžiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje, mažiausias - dirbančių paslaugų srityje. Daugiausia pagaminama kamštinio ąžuolo žievės tiek ES, tiek pasaulyje. Portugalijoje mažiausias europos šalyse kvalifikuoto pramonės darbininko atlyginimas - 10 400 JAV dolerių per metus atskaičius mokesčius. Portugalijoje didžiausias ES vedybų skaičius ir trumpiausia vyrų gyvenimo trukmė (72,44 metų). Birželio 10 d. - Portugalijos nacionalinė šventė; tądien minima poeto Luiso de Camoeso, epinės poemos "Os Lusiadas", aprašančios Vasco de Gamos kelionę į Indiją, autoriaus mirties metinės. Labiausiai turistų lankoma vieta Portugalijoje - Algarve, labiausiai į pietus nutolęs Portugalijos regionas, garsėjantis baltu smėliu, naktiniais klubais ir golfu.

Belgija

Ntudzybcph0.jpg

Belgija - nedidelis, labai tankiai apgyvendintas kraštas. Ji perpus mažesnė už Lietuvą, bet gyventojų čia tris kartus daugiau. Belgija - lygumų šalis. Belgiją skalaujantys Šiaurės jūros vandenys dėl Atlanto srovės artumo neužšąla. Juose gausu įvairios floros ir faunos - nuo austrių iki vandens augmenijos ir netgi nuo ryklių iki koralų. Briuselis - Europos kelių kryžkelė, ES ir NATO būstinių miestas, laikomas ES sostine. Čia vyksta Europos Parlamento nuolatinių komisijų bei ES Tarybos posėdžiai. Keliai - šalies puošmena. Jie platūs ir apšviesti visą naktį. Į akis krinta gausybė vandens kelių tiek upėmis, tiek kanalais. Belgijos įvaizdis - daugybė muziejų, senovinių architektūrinių ansamblių, senieji miestai, švarios, su muilu išplautos gatvės, išpuoselėti laukai. Briuselio pakraštyje įsikūręs Mini Europos parkas, kuriame rasite visų Europos sostinių žymiausių pastatų modelius. Architektūros šedevrų kopijos sumažintos 25 kartus.

Austrija

Lkbw3401d 0.jpg

Austrija - įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas. Ji yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Austrijai yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrijoje yra tik 5 - 6 didesni miestai. Didžiausias sostinė Viena, išlaikiusi Habsburgų imperijos didybę. Kartu tai labai šiuolaikiškas bei kosmopolitinis miestas, pilnas kontrastų bei netikėtumų. Čia nuostabiai dera istorinis palikimas, austriškos tradicijos bei šiandienos pasiekimai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų. Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.

Lietuva

34drz7uam6k.jpg

Lietuva daug kuo skiriasi nuo savo Baltijos kaimynių. Visų pirma jos gyventojų daugumą sudaro lietuviai, o Latvijoje ir Estijoje daug rusų. Antra, šalies gyvenimas sutelktas krašto gilumoje, toliau nuo jūros. Trečia, Lietuvoje derlingos žemės, todėl čia gyvybiškai svarbus žemės ūkis. Lietuviai itin brangina savo istorinį paveldą: dainas, šokius ir tautodailę. Puoselėdami liaudies tradicijas, jie išlaikė tautinį savitumą rusų okupacijos metais. Lietuvoje kasmet vyksta folkloro šventės. Lietuvos auksas – gintaras – sustingę medžių sakai, išlikę visokio dydžio ir formos gabalais. Per 90 proc. pasaulio gintaro ateina nuo Lietuvos krantų, jį čia užpustė smėlis prieš 50 mln. metų. Gintaro esti rudo ir nepermatomo, bet labiausiai mėgstamas geltonas. Jame pasitaiko vabzdžių ar augalų liekanų. Lietuvos sostinė Vilnius – tautos širdis – šalies ekonominio, kultūrinio, politinio gyvenimo centras, finansų sostinė. Vilniaus apskrityje – geografinis Europos centras, senoji Lietuvos sostinė gražieji Trakai, legendinė sostinė Kernavė. Čia kertasi svarbūs Rytų bei Vakarų ekonominiai ir politiniai interesai. Geriausi teatrai, orkestrai, turtingiausios bibliotekos, linksmiausios šventės – taip pat Vilniuje, jo priemiesčiuose ir gretimuose rajonuose.

Prancūzija

Sfv tw658y4.jpg

Prancūzijai, didžiausiai Vakarų Europos šaliai, priklauso ir Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės - Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose - yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Prancūzijos simbolis - Eifelio bokštas - pastatytas 1889 m. Jo konstruktorius - G. Eiffel, bokšto aukštis - 324 m. Per metus jį aplanko vidutiniškai 6 mln. žmonių. Prancūzijos sostinė Paryžius taip pat garsi savo įspūdingais statiniais katedra Notre-Dame, Triumfo arka, Luvru. Tai pasaulio madų sostinė. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių, dauguma auginama šalies pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose: Elzase, Bordo, Burgundijoje, Luaro slėnyje ir Šampanėje - tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auginamos vynuogės tikro šampano gamybai. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo savo specifinių patiekalų: Burgundija - sraigių ir varlių kojelių, Bretanė - omletų, šalies pietvakariai - triufelių... Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. 70% eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš čia.

Tibetas – kita realybė

8bp6qcergzm.jpg

Nuo to laiko, kai pirmą kartą perskaičiau A.David-Neel knygą „Magija ir Mistika Tibete“, trys šio pavadinimo žodžiai man tapo neatskiriamai susiję. Nepamiršdama, kad Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę. Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas.

Budizmas Tibete

Lxonkkcsji.jpg

Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos (tantrizmo). Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją. “Pirmasis pasklidimas” vyko VI a. pabaigoje suvienijus šalį bei pradėjus veiksmingą ekspansijos politiką. Budizmo pradžia Tibete siejama su valdovo Songtseno Gampo laikais ir dviem Budos mokymą išpažinusiom jo žmonomis: Nepalo princese Brikuti Devi ir Kinijos Tangų dinastijos imperatoriaus dukra Veng Čen. Valdant Songtsenui Gampo (617-698), Tibetas tapo viena stipriausių Azijos imperijų. Iki to laiko ji neturėjo savo rašto ir tik Songtsen Gampo įsaku į Indiją mokytis kalbų buvo pasiųsti vienuoliai, kurie grįžę sukūrė tibetietišką abėcėlę indiškosios pagrindu.

Stokholmas

Akvefdj2q o.jpg

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu.