Straipsniai.lt

Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato "Žuvininkystė", Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 - 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.

Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje - ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti tinklus. Ir šį sykį jie kone plyšo nuo žuvų gausybės (Jn 21, 5–6). Ši sėkminga žvejyba buvo būsimos misijos simbolis ir pranašystė – apaštalai taps žmonių žvejais, o jų laimikis bus gausus.

Molėtai - ežerų kraštas. XIX a. - XX a. pradžioje daugeliui molėtiškių šalia žemdirbystės žvejyba buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Tai rodo pagrindiniai žvejybos ekspozicijos įrankiai: peikena, žeberklai, svarelis, plūduras, prietaisai tinklams megzti, bučius. Čia aptariame tik mažą dalį turimos kolekcijos. Gausi kolekcija eksponuojama Mindūnų žvejybos muziejuje, esančiame 9 kilometre nuo Molėtų link Ignalinos. Šis verslas buvo perduodamas iš kartos į kartą, nes jam reikėjo turėti specialių įgūdžių ir žinių apie žvejybos laiką ir vietą, prietaisus ir pačias žuvis. Nemaža valstiečių dalis žvejyba užsiiminėjo atliekamu nuo kitų darbų ir laimikį sunaudodavo savo šeimos maistui paįvairinti.

Vykdant monitoringo programą Baltijos jūroje sužvejota 12 rūšių žuvų. Buvo sugauta tiek jūrinių, tiek gėlavandenių bei praeivių žuvų. Dominavo jūrinės žuvų rūšys (strimelė, upinė plekšnė, uotas) bei praeivė žuvis - žiobris. Ypač dažna buvo strimelė ir upinė plekšnė bei gėlavandenės rūšys - starkis, ešerys. Kitos žuvų rūšys buvo sužvejojamos kur kas rečiau - nedideliais kiekiais sužvejota stinta, sykas, kuoja, plakis. Arčiau kranto buvo sužvejojama daugiau žuvų rūšių ir jų biomasė buvo aukštesnė. Baltijos jūros priekrantėje gana didelis ir žiobrio gausumas. Vyravo nesubrendę individai, tačiau pasitaikė ir neseniai išneršusių bei subrendusių žuvų. Uoto bei upinės plekšnės populiacijose taip pat dominavo jaunikliai. Žvejybos duomenys Baltijos jūros priekrantėje patvirtina, kad ši zona yra daugelio rūšių žuvų jauniklių atsiganymo zona, todėl verslinė žūklė čia turi būti griežtai reguliuojama.

Monitoringas vykdytas skirtingo trofinio lygio ežeruose. Dusios, Platelių ir Tauragnų ežerai priklauso mezotrofiniam, Lukstas - eutrofiniam, o Žuvintas - hipertrofiniam ežerų tipams. Pagal ežerų bendrijų klasifikaciją (Virbickas, 1989) Dusios ir Tauragnų ežerai priklauso pirmam, “stintiniam” tipui, 7 - 8 variantams, Platelių antram, “seliaviniam” tipui, 1 variantui. Šiuose giliuose ežeruose į bendrijų branduolius įeina šaltamėgės žuvys - stintelės, seliavos, o Platelių ežere - seliavos, sykai. Be jų, žuvų bendrijų branduoliuose dar vyrauja Dusios ežere - ešerys, pūgžlys, kuoja, Tauragnų ež. - kuoja, ešerys, karšis, Platelių ežere - ešerys, kuoja. Luksto ežeras priklauso trečiam, “aukšliniam” tipui, 16 variantui, kur pagrindinės dominuojančios rūšys yra karšis ir kuoja. Žuvinto ežeras priklauso penktam, “karšiniam” tipui, 32 - 33 variantams, čia ryškūs dominantai yra kuoja, lynas, karšis, lydeka.

Upinių žuvų monitoringui vykdyti buvo atrinktos skirtingų ekologinių parametrų ir skirtingų žuvų bendrijų struktūros upės - Žeimena, Buka, Skroblus. Žeimena yra šaltavandenė, vidutinio dydžio upė, kurioje vyrauja reofilinės stenobiontinės ir euribiontinės žuvų rūšys. Upėse monitoringui buvo pasirinktos 3 žuvų rūšys - kuoja, margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis. Tyrimo metu Žeimenoje dviejose stotyse (aukščiau Pabradės ir aukščiau Jusinės upelio žiočių) buvo sugauta 14 rūšių žuvų. Lyginant su ankstesniais metais rūšinė sudėtis pasipildė žiobriu. Taip pat, be įprastinių žuvų rūšių (kuoja, strepetys, aukšlė, rainė, paprastasis kūjagalvis), šiais metais buvo sugauti lašišų, šlakių ir m. upėtakių jaunikliai, kurie ne kiekvienais metais šiose vietose būdavo aptinkami. Bendra žuvų biomasė Žeimenoje kaip ir anksčiau išlieka žema ir tesiekia 5.505 kg/ha, tankis 86 ind./ha.