Straipsniai.lt
O kad užmigtų laikas, kaip užmiega šakos,
O kad sugrįžtų vėl pavasariai žali.
Tačiau ir vėl nuplikę rankų šakės vėjy kratos
Ir vėl nuskęsta mintys dūmų sukūry.
Supies, supies apsnūdęs laumės vaike,
Velniūkiškas mintis sukėlęs mano galvoje.
Net pakaruoklis lapas tavo saujoj verkia,
Kai tu kaulėtom rankom apglėbi mane.
Meilužis, o ne meilė sudaužo tau širdį. Sunku būti vienam, dar sunkiau - mylėti, tačiau sunkiausia - mylėti ir vėl likti vienišu. Tol nepajunti meilės, kol ji nepasitraukia. Sugundyk mano protą ir gausi kūną. Atverk mano sielą ir būsiu tavo amžinai. Sakoma, kad tikri draugai vaikšto susikibę rankomis. Tačiau tikram draugui nereikia rankos, nes jis žino, kad ji visada bus ten. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienišas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skonį. Jei nori būti mylimas - mylėk.
Kairo vakaruose, Gizoje (kitaip dar "aistrų saloje"), išdidžiai stovi įžymiausi statiniai žmonijos istorijoje - Gizos Piramidės. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Pastatytos trim karaliams - Knufu, Khafre ir Menkaure. Kuom jos taip traukia ir stebina žmones? Kuom ypatinga jų forma? Kodėl tiek daug spėlionių, kalbų apie jas? Sunku suvokti jų galybę ir dydį nepabuvojus Egipte. Cheopsas - didžiausia Gizos piramidė, originalus jos dydis apie 147m-160m, tikslų pradinį dydį nustatyti sunku, kadangi tik apytiksliai galima apskaičiuoti koks galėjo būti jos aukštis. dabar, nuėmus viršutinę dalį - 137m. Pastatyta iš 2,3-2,5 milijono akmens blokų, kurių kiekvieno svoris apie 2,5 tonos. Gizos piramidės pastatytos iš 3 rūšių akmens - paprastojo kalkakmenio, baltojo kalkakmenio ir viduje - granito.
Šitaip tad prasikankinusi bemaž pusantrų metų – pati mylėdama ir nerasdama būdų apie savo meilę prasitarti mylimajam – Salomėja ilgainiui ėmė suprasti, kad jos meilės svajoms nebus lemta išsipildyti: 1926 metų pradžioje J. Grinius baigia universitetą ir vasarą išvyksta tęsti studijų į Prancūziją. Išleistuvių išvakarėse surengtame vakare poetė aiškiai pajunta neišvengiamai artėjantį išsiskyrimą, nepasiteisinusių vilčių ir sudužusių svajonių sopulį mėgindama slopinti nenatūraliai pakilia nuotaika: “Buvau labai linksma, bent stengiausi tokia būti. Reikėjo prie bufeto stovėti. Šokau su Joneliu ir gavau truputį kartu pabūti. Eretas mane šokino ir “mylėjo” bufete apelsinais. Kažkokia keista many ypatybė atsirado. Nežinau, ar ji teigiama, ar neigiama. Bent aš manau, kad teigiama. Pasidariau linksmesnė ir labiau patraukianti”. Tačiau žavingos koketės kauke Salomėja gelbėjosi tik nuo svetimų akių. Poetė matė, kad jos meilė neturi perspektyvų, tad suprasdama savo kankinančių išgyvenimų beprasmiškumą, Salomėja mėgino rauti iš širdies tą jausmą. Iš dalies ji suvokė savo neišsipildžiusios meilės priežastis, tačiau išsigelbėjimo laukė kitame kraštutinume – tariamam socialume: “Nemokėjau aš branginti savo pavasario dienų, nei savo gyvenimo, nei meilės. Turbūt taip įvyko todėl, kad aš einu sau, o gyvenimas sau. Aš iškylu į padanges, o mano gyvenimas palieka žemai. Čia žemėje, pažinau aš jį, ir jis į mano gyvenimo vainiką įsipynė. Pamylėjau aš jį padangių meile iš aukštumos. Veltui aš rymau ašarota, žiūrėdama į išbarstytas šukes. Aš būsiu dabar artistė. Nubrauksiu ašaras. Eisiu nelaimingų širdžių gydyti, ašarotų akių šluostyti. Eisiu į jaunimo būrį ir ten būsiu linksmiausia iš visų.”
Aikido. Įvairiems žmonėms šis pavadinimas sukelia skirtingas asociacijas. Vieniems - tai su paslaptinga Rytų mistika susijęs dalykas, kitiems - jauniausio ir ko gero sudėtingiausio kovos meno kryptis, tretiems - tiesiog gyvenimo būdas. Iš tiesų Aikido fenomenas pasaulyje įsitvirtino palyginti neseniai.Už jo atsiradimą turėtume būti dėkingi jo įkūrėjui - Morichei Uešiba ( Morihei Ueshiba 1883 - 1969 ). Aikido yra kovos menas, "sutaikantis" puolantįjį su besiginančiuoju. Aikido išsprendžia iškilusią konfrontaciją tokiu būdu, kad puolančiojo destruktyvi jėga išsklaidoma pasitelkus išcentrinę bei įcentrinę jėgas, kol agresija yra izoliuojama arba sunaikina pati save. Aikido yra unikalus tuo, kad jis nekovoja su priešininku, o su jo agresija.
Iwama Ryu Aikido (Ivama Riu) - tai nėra Aikido mokykla ar Aikido stilius. Iwama Ryu Aikido yra traktuojama kaip tradicija. Aikido Ivamos tradicijoje pasižymi įvairesnėmis technikomis negu šiuolaikinis Aikido. Aikido Ivamos tradicijoje didelis dėmesys yra skiriamas ginklų technikoms ir beginklių technikų vientisumo koncepcijai. Daugelis šiuolaikinių Aikido formų beveik nepraktikuoja ginklų technikų, kas yra neteisinga Aikido praktikoje. Įkūrėjas savo Aikido technikas formavo butent pasiremdamas kardo (ken) ir lazdos (jo) principais, nepraktikuojant šių technikų sunku suprasti Aikido principus. Galutinis Aikdo formavimasis vyko tarp 1940 - 1950 metų. Po Aikido Kūrėjo mirties gabiausi jo mokiniai toliau plėtė mokymą,kuris buvo dėstomas remiantis jų supratimu. Vienas iškiliausių dabartinių meistrų Morihiro Saito mokėsi pas Aikido Kūrėją 23 metus.
Paprastas atsakymas būtų "taip". Metus užsiiminėję Karate, Taekwon Do, Kempo Jūs tikriausiai galėtumėte kautis žymiai geriau negu prieš tai. Užsiiminėti Aikido prireiks gerokai daugiau negu metų, kol pradėsite jaustis pakankamai "patogiai" atlikdami technikas, įsivaizduodami kad jas atliekate realiai. Kompleksinis atsakymas yra "ne", ta prasme, kad vargu ar yra žmogus, kuris yra "įvaldęs" meną. Jeigu taip ir yra, tuomet jis nustojo augti arba menas yra pernelyg paprastas.
Tai yra labai prieštaringas klausimas, todėl ir atsakymas į šį klausimą bus labai subjektyvus - bet kurio konkretaus kovos meno mokiniai yra linkę iškelti savąjį virš kitų(kitaip jie tikriausiai mokytusi kito). Yra daugybė skirtingų, bet vienodai vertingų priežasčių, dėl kurių galima pradėti studijuoti vieną ar kitą kovos meną: savigyna, dvasinis augimas, ar "nušvitimas", bendras fizinis stovis, ar sveikata, pasitikėjimas ir t.t. Skirtingi kovos menai, netgi skirtingi stiliai tame pačiame kovos mene, akcentuoja skirtingus dalykus. Todėl "geresnis" iš tikrųjų priklauso nuo to ko Jūs norite iš kovos meno. Netgi tokioje formuluotėje, tai yra pakankamai subjektyvus klausimas, tai gal derėtų paklausti taip "Ar Aikido geresnis man už kitus kovos menus"?
Kovos vyksta ringe. Kovojant pagal BARE KNUCLE, susikibimas leidžiamas iki 3 sekundžių, per kurias galima smūgiuoti keliais ar padaryti metimą. Atlikus metimą, toliau galima kovoti 5 sekundes atliekant skausmingus veiksmus. Kovojant pagal GRAPPLING, susikibus galima kovoti iki 30 sekundžių, jei per tą laiką įvykdytas metimas ar pakirtimas, skiriamas dar 30 sekundžių limitas smaugimo ar skausmingam veiksmui atlikti. Kovotojams leidžiama naudoti JU-JITSU veiksmus, taip pat sprando laužimą dviem rankom. Profesionalų kovos rengiamos komerciniuose turnyruose ir kovotojas gali per dieną kovoti tik vieną kovą. Pasaulio čempionate kovojant tik pagal trikovinį variantą (3*3) leidžiama kovoti iki 5 kovų per dieną.
Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę – tai padaras turintis liūto kūną ir faraono arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraono arba dievo galva – išmintį. Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakus galima įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo statomas ne iš atskirų akmens blokų kaip piramidės, o išraižytas iš vieno ištiso kalkakmeniu. Su Khafre piramide jį jungia požeminis tunelis. Milžinas yra 45 metrų ilgio, letenos siekia 15 metrų, pėdų plotis keturi metrai, galva dešimties metrų dydžio, vien nosis vienas metras!
Didžioji Egipto piramidė (Khufu arba Cheopsas) senovės graikų buvo laikoma vienu iš Septynių Pasaulio stebuklų. Tai vienintelis stebuklas išlikęs iki mūsų laikų. Ją knaisiojo kapų plėšikai, stukseno graikai ir romėnai, iš patrankų šaudė turkai ir prancūzai, arabų kalifas Mamunas įsakė prakirsti tunelį vakarinėje sienoje, kuris dabar ir vadinamas “Mamuno skyle”, bet ji stovi kaip stovėjusi – išdidi ir paslaptinga. Faraonas Khufu atėjo į valdžią kai Senovės Egipto karalystė artėjo prie savo klestėjimo viršūnės. Khufu turėjo galimybės mokytis iš savo tėvo Sneferu patirties, kuris statė kelias piramides sau, todėl sūnaus šedevras pranoko tėvo pastangas, Khufu piramidė - piramidžių statymo viršūnė.
Žymiausi Senovės Egipto statiniai - piramidės. Šios masiškos akmens struktūros buvo pastatytos apie 2500 m. pr.Kr. akmenuotoje dykumos lygumoje, vakariniame Nilo krante, netoliese dabartinio Kairo. Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį.Tai ketvirtosios dinastijos Senosios Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio) nekropolis. Gizos piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir karališkosios šeimos, žinių kapai.
