Japonija - ne tik žydinčių sakurų ir robotų kraštas

N4dbvtudikw.jpg

Japonijos fenomenas, regis, iki šiol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo to dėmesys ir domėjimasis tik didėja. Tas dėmesys pirmiausia krypsta į žmones. Ne veltui sakoma, kad norint turėti Japonijos ekonomiką pirmiausia reikia būti japonu. Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmonių. Be to, apie 1 mln. japonų gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitų tautų išsiskiria keletu ypatybių. Pirmiausia - nacionaline sudėtimi. Japonai sudaro net 99 proc. visų šalies gyventojų. Dažnai jie save vadina dar ir Jamato žmonėmis, apeliuodami į Jamato lygumų, besitęsiančių aplink senąją sostinę Kiotą, regioną, kuriame suklestėjo japonų kalba, raštija, visa kultūra. Vėliau japonai asimiliavo okinavus, kalbančius savitu dialektu. Žemiausią pakopą tarp šalies gyventojų užima burakuminai, kurie keletą šimtmečių buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitų žmonių ieško darnesnių santykių tarp įvairių žmonių grupių. Gyvena šiek tiek korėjiečių, kinų, tajų, filipiniečių, kurie dirba mažiau apmokamus darbus.

Nuo Romeo ir Džiuljetos iki Titaniko

Cpniqpxnwra.jpg

Aklasis pasimatymas Šv.Valentino dienai renkant poras . Dalyviai rašo anketas apie save ir kokio Valentino ieško. Tada vyksta “suderinamumo programa”, pagal kurią atrandamos antros pusės. Šauniausia pora apdovanojama prizu. Valentino šventimas bare. Siuntinėjate raštelius jums simpatiškam vakaro svečiui, išlikdami anonimiškais. Raštelius perdavinėja padavėjas. Surinkęs daugiausiai meilės raštelių apdovanojamas vakaro Meilės kokteiliu. Meilės dainų karaokė Šv.Valentino dienai. Geriausio atlikėjo konkursas. Poezijos vakaras meilės tematika. Dalyviai deklamuoja savo kūrybos eiles. “Vienišų širdžių” vakaras. Juk ši diena skirta visiems, ne tik poroms. Vieta gali būti tiek restoranas, tiek klubas, tiek pramogų centras. Programoje akcijos- atrakcijos, žaidimai, skirti poroms (tai būtų puiki galimybė susipažinti). Vakaras “Paryžius- meilės miestas”. Visur vyrauja prancūziška atmosfera (kvepalai, dekoracijos- Mulen Ružas, Eifelis, prancūziškas apsirengimo stilius, prancuziška muzika (pvz. Dimitrij from Paris).

Vedybos pasaulyje

2253870 1.jpeg

Nepalo tautelėje. Prie jaunojo namų durų paaukojama višta. Prieš įžengiant į šiuos namus, pirmiausia atsistojama ant plunksnuočio kraujo, nes tai turėtų apsaugoti nuo piktų jėgų. Vietoj sutuoktuvių žiedo jaunasis įteikia išrinktajai apyrankę ir raudonos pudros plaukams. Tik tada, kai jaunosios motina paima iš jaunojo rankų maistą, tampama vyru ir žmona. Filipinų salose. Būsimajam jaunikiui tenka gyventi vienam trejus metus. Per tą laiką jis turi įgyti gyvenimiškos bei seksualinės patirties, kad po vestuvių nereikėtų dairytis į kitas. Jei po to nepraeina noras vesti, uošvių namuose tenka patarnauti, pavyzdžiui, užkurti ugnį, prinešti vandens. Tik taip galima įrodyti, kad vyro ketinimai rimti ir jis sugebės rūpintis savo žmona. Vestuvių dieną reikia mokėti suderėtą sumą – už nuotaką. Bet jei užmirštama karvė, ryžių maišas arba net cigarečių pakelis, gresia vedybų iširimu. Vyru ir žmona tampama, kai jis paliečia savo išrinktosios kaktą. Toliau seka svaiginanti vestuvių puota, bet tik ne jauniesiems. Jie privalo tylėdami ir nesišypsodami stebėti svečių šėlsmą. Parodyti džiaugsmą būtų tiesiog nepadoru.

Apie Tibeto sapnų ir miego jogą

Swzaumq8hfg.jpg

Įvairių tautų šamanai įsitikinę, jog bet koks įvykis, nutinkantis realybėje, „užgema" sapnuose. Tad visi reiškiniai ir įvykiai iš pradžių „repetuojami" žmonių sapnuose, paskui „suvaidinami" tikrovėje. Kaip žinia, šamanizmas – tai seniausia dvasinė tradicija, sutinkama visose pasaulio kultūrose. Jo esmė – harmoningas žmonijos ir gamtos ryšys. Įvairių tautų šamanai – Australijos aborigenai, Amerikos indėnai, Tibeto senosios šamanistinės tradicijos „Bon" šalininkai – ypač daug dėmesio skyrė sapnams, mokėjo skaityti jų simboliką, keliauti po paralelinius pasaulius, pasveikti, įgyti dvasinių žinių ir tobulėti sapnuose. Senovės Tibete ypač buvo populiarios „sapnų" moterys (puikios sapnuotojos), kurios galėdavo patarti nelaimėliams surasti išeitį iš beviltiškos padėties, pasirinkti taikliausią atsakymą esminiais gyvenimo lūžio momentais. Jos turėjo geresnį vardą nei paprasti burtininkai ar kerėtojai, nes sapno metu joms atsiverdavo daugiau informacijos, nei paprastiems būrėjams. Tereikėdavo tokiai moteriai išsipasakoti problemą, duoti kokį savo daiktą, kurį ji pasikišdavo po galva, o rytojaus dieną klientas gaudavo reikalingą atsakymą.