Kompiuterių raida

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai “kalkuliuti” ir “kalkuliatorius”. Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitiko tam tikrą skaičių. Vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Šį įrenginį, pavadintą “Paskalina”,sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių.
Pagrindinė “Paskalinos” yda – labai sudėtingas įvairių operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas. Pirmąją mašiną, kuria lengvai atliekami visi keturi veiksmai, 1673 metais sukūrė vokietis Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas.

Simetrinė ir asimetrinė kriptografija

Viešo rakto algoritmai naudoja skirtingą raktą užkodavimui ir atkodavimui ir atkodavimo raktas praktiškai negali būti išvestas iš užkodavimo rakto. Viešo rakto metodai yra svarbūs nes jie gali būti naudojami perduodant užkodavimo raktus ir kitus duomenis saugiai net jei šalys neturi galimybės susitarti dėl saugumo rakto privačiai. Visi žinomi metodai yra gana lėti ir jie naudojami tik užkoduoti sesijos raktus (atsitiktinai sugeneruotus “normalius” raktus), kurie paskui yra naudojami užkoduoti pagrindinę duomenų masę naudojant simetrinį koderį. RSA (Rivest-Shamir-Adelman) yra dažniausiai naudojamas viešo rakto algoritmas. Gali būti naudojamas ir užkodavimui ir dekodavimui. Iš principo jis skaitomas saugus, kai naudojami ilgi raktai (512 bitų – nesaugu, 768 – vid. Saugumas, 1024 – gerai). RSA saugumas remiasi ilgų sveikų skaičių faktoringu. Todėl dėl didelių sveikų skaičių faktoringo pagerėjimo RSA algoritmas taptų pažeidžiamas. Šiuo metu RSA yra labai svarbus viešo rakto algoritmas.