Agnės laiškas Nerijui

Naktis… Tyla… Siela įsiklauso… gyvenu dėl Tavęs… mano širdis tik Tau priklauso… kasdien matyt Tave, to užtektų man… dėl Tavęs iškeisčiau rojų… ir keliaučiau pragaran… Naktis… Tyla… Siela įsiklauso… gyvenu dėl Tavęs… mano širdis tik Tau priklauso… kasdien matyt Tave, to užtektų man… dėl Tavęs iškeisčiau rojų… ir keliaučiau pragaran… mano mintys sustojo vos tave aš pamačiau… neiškarto bet iš lėto… vis vien aš supratau, kad Tu tas žmogus… kuris sušildys mano širdį… kuris supras mane net negirdint… nes turi tai ko neturi kiti… nors aš tyliu…

Tu mane supranti… supranti mano klausimą… ir viltį ar paliesi tą šaltą širdį… mano vienišą širdį sušildei… ir prisegei sparnus… mylinti širdelė amžinai jauna bus… ir pakyla ten aukštai, nes surado antrą pusę, prižadėk, kad nesuskils ji niekada per puse…man nereikia, kad nuskintum nuo dangaus žvaigždes… man nereikia, kad numirtum dėl manęs… man tik reikia Tavęs… Tavo šilumos… Tavo meilės artumos… ir tiesos, nes aš tikiuosi, kad mylėsi mane visados…Tu tarsi angelas esi… ir gyveni manoj širdy… tik būdama šalia Tavęs būnu meilės apsupty… ir už Tavo akių šypsena nieko niekada gražesnio nemačiau… SPECIAL FOR NERIJUS :*

Atsiuntė: Agnutė