Ar neištikimybė yra žalingas įprotis?

Šiais laikais žmonės mėgsta visokius savo poelgius (nuo lengvabūdiškų iki gąsdinančių) apibūdinti kaip žalingus įpročius – galite turėti pykčio, apsipirkinėjimo arba šokolado priklausomybę. O priklausomybė yra rimtas dalykas. Tačiau ar apgaudinėjimas iš tiesų yra žalingas įprotis?

Priklausomybė nuo… visko

Priklausomybė yra nesugebėjimas nutraukti neatsargaus arba žalingo elgesio. Žalingus įpročius turintys žmonės negali nustoti žaloję savęs, nepaisant to, kokius nuodus jie pasirenka. Kol kas priklausomybė nėra iki galo suprasta, tačiau žinoma, kad yra genetikos elementų bei socialinių veiksnių, galinčių paskatinti priklausomybę. Kai žmonės galvoja apie priklausomybę, dažniausiai yra minimi narkotikai ir alkoholis.

Yra žinoma, kad fizinė priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar cigarečių gali pakeisti žmogaus smegenų chemines savybes, pakenkti tam tikrų zonų funkcionavimui. Fizinės priklausomybės taip pat gali pakeisti nervų kanalus, einančius į smegenų malonumo centrus, sukeldamos siaubingus abstinencijos simptomus, jei žmonės bando atsikratyti žalingo įpročio.

Nors žmonės teigia, kad yra priklausomi nuo interneto, nesveiko maisto ir sekso, pagrindinis Amerikos psichiatrų asociacijos „Diagnostikos ir statistikos vadovas“ (DSM) oficialiai nepripažįsta to kaip liguistos psichinės būklės. Psichinės sveikatos ekspertai suvokia, kad šios problemos kyla daugeliui žmonių, todėl priskiria jas impulsų kontrolės sutrikimams.

Tai kategorija, kuriai priskiriama piromanija (padeginėjimas), kleptomanija (nuolatinis vogimas), patologinis lošimas ir apsipirkinėjimas. Impulsų kontrolės sutrikimai yra priskiriami obsesinių kompulsinių sutrikimų rūšiai. Nuo jų kenčiantiems žmonėms būdingas poreikis trumpam laikui gauti pasitenkinimą, netgi jei dėl to jie patirtų ilgalaikį praradimą.

Pavyzdžiui, patologiniai lošėjai ir kompulsyviai apsipirkinėjantys žmonės yra psichologiškai prisirišę prie endorfinų antplūdžio metant kauliukus arba perkant didelį pirkinį, jie nieko negali padaryti, nors ir žino, kad jų veiksmai turės negatyvias pasekmes.

Kai kuriems psichinės sveikatos specialistams sunku vertinti neištikimybę kaip tikrą priklausomybę, todėl gali būti sudėtinga rasti patvirtintos informacijos šiuo klausimu. Kai kurie specialistai nėra linkę vadinti to priklausomybe, kadangi gali būti sunku tiksliai nustatyti nuo ko tiksliai yra priklausomi šį įprotį turintys žmonės.

Kai kuriuos apgaudinėjančius savo antrąją pusę gali vilioti seksas, o kitus gali tiesiog jaudinti taisyklių laužymas. Kai kuriems iš šių žmonių nuobodulį sukelia jų dabartinis partneris (-ė) arba jiems sunku įsipareigoti santykiuose. Gydytojai mano, kad kai kurie žmonės gali būti psichologiškai priklausomi nuo „pakilimo jausmo“ radus naują meilę – dopamino ir noradrenalino antplūdžio, kuris įsimylėjusiam žmogui suteikia šilumos ir apsvaigimo pojūtį, tačiau tuo pat metu jis jaučia džiugesį ir pakylėjimą.

Sutrikimas ar nukrypimas?

Žmonės mėgsta teigti, kad tam tikras jų elgesys yra žalingas įprotis, kadangi tai iš dalies atleidžia žmones nuo asmeninės atsakomybės ir leidžia manyti, kad taip elgdamiesi žmonės neturi pasirinkimo. Socialiniai psichologai ir kultūros kritikai apgailestauja, kad atrandamos vis naujos priklausomybės rūšys, kadangi tai leidžia žmonėms dėl savo elgesio kaltinti išorines priežastis, vietoje to, kad jie jaustųsi atsakingi už savo poelgius.

Paprastai neištikimybė yra gėdingas veiksmas, tačiau jei tai priklausomybė, vadinasi, dėl tokio elgesio kaltas ne jūs, o sutrikimas. Kultūroje, kurioje viskas yra atleistina ir racionaliai paaiškinama kaip liga arba „sindromas“, laisvas pasirinkimas nėra svarbus.

Tai, kad turite laisvą valią, reiškia, kad sugebate pasirinkti, tačiau akivaizdu, kad tam tikri žmonės priima neteisingus sprendimus. Žmones, kurie nepasirenka blogai ir kurie sugeba suvaldyti jiems kylančias pagundas, gali įžeisti mintis, kad pataikavimas kiekvienam įgeidžiui yra sutrikimas, kurio neįmanoma suvaldyti. Jie tokias pseudo priklausomybes vertina kaip bailų pasiaiškinimą dėl blogo elgesio.

Nuo sekso priklausomi žmonės paprastai yra suaugusieji, kurie vaikystėje buvo išnaudojami. Dažnai jie naudoja seksą kaip skausmo arba nerimo mažinimo priemonę, o pats veiksmas jiems nesuteikia didelio malonumo. Iš tiesų jie dažniau jaučia gėdą ir apgailestavimą, jie netgi mylisi su žmonėmis, kai visai to nenori.

Nors psichiatrija oficialiai nepripažįsta sekso ir neištikimybės priklausomybėmis, tačiau akivaizdu, kad kai kuriems žmonėms toks elgesys yra destruktyvus ir žalojantis jų gyvenimą. Jų veiksmai skaudina artimuosius, žlugdo jų santykius ir turi neigiamos įtakos darbui. Visame pasaulyje yra sukurtos paramos grupės, pavyzdžiui, Anoniminė priklausomų nuo sekso ir meilės žmonių grupė, kurių tikslas – padėti seksualinių impulsų problemų turintiems žmonėms išmokti kontroliuoti savo gyvenimą.

Daugeliui žmonių šios organizacijos suteikia paguodą ir nusiraminimą. Jei tikrą priklausomybę vertinsime kaip gėdingą dalyką, nuo jos kenčiantys žmonės neišdrįs kreiptis pagalbos, o žmonės, kurių destruktyvūs veiksmai negatyviai veikia jų gyvenimą, turėtų būti kaip nors gydomi.

Psichiatrijos bendruomenės ilgą laiką nepripažino daugelio psichinių sutrikimų. Mūsų supratimas apie žmogaus smegenis nuolat keičiasi, kadangi kasdieną sužinome vis daugiau. Galbūt ateityje neištikimybė bus vadinama priklausomybe, bet kol kas, m8s7 nuomone, tai pasirinkimo dalykas. Ką manote jūs?