Kaip priversti jį pasipiršti?

Londone vestuvių planuotoja D.Sugintienė papildė profesinių paslapčių bagažą

Daugiau nei dešimtmetį vestuvių versle besisukanti žurnalistės Ligitos Žakevičienės sesuo Diana Sugintienė savo surengtų vestuvių neskaičiuoja. Bet ji tikrai galėtų padėti merginai, kurios mylimasis apie priesaiką prie altoriaus nė negalvoja. Vestuvių planuotoja žino ne vieną būdą, kaip sėkmingai įšokti į vestuvinius batelius.

 – Neseniai grįžote iš Londono, kur vyko nacionalinė vestuvių paroda (National Wedding Show). Kokių naujienų parvežėte Lietuvai?

 – Kiekvienais metais parodoje akcentuojami vis kiti dalykai. Pirmaisiais metais buvo aptariami stalo dekoravimo būdai, antraisiais – jaunųjų išvaizda, o šiais metais buvo kalbama apie jaunųjų emocinę būseną, tostus, galimybę džiaugtis savo vestuvėmis. Jeigu pora nesikreipia į vestuvių planuotoją, labai svarbu, kad jai padėtų tėvai ar draugai. Priešingu atveju jaunieji nepaprastai išvargsta. Lietuvoje vestuvės suvokiamos vis dar kaip šventė svečiams. To neturėtų būti. Tai – jaunųjų šventė, o ne giminės balius.

– Papasakokite apie šių metų vestuvinių suknelių madas.

 – Parodoje kalbėta apie žalsvas, gelsvas, pilkšvas, melsvas, purpurines ir chaki spalvos lengvas sukneles. Nors Lietuvoje vis dar populiaresnės šampano ir baltos spalvos.

 – Kokie lietuvių jaunavedžių pageidavimai jus glumina?

– Man labai keista, kai jaunieji pageidauja per savo vestuves nebūti dėmesio centre. Esu mačiusi vestuves, kur jaunieji buvo nepaprastai susikuklinę, o dainininkė tapo dėmesio centru. Vestuvės virto soliniu koncertu.

 – Ko reikėtų vengti per savas vestuves?

 – Iki vestuvių būtina suvesti muzikantus su pokylio vedėjais, vadinamaisiais piršliais. Tarpusavyje jie turėtų susiderinti scenarijų, kitaip galima tikėtis įvairių kuriozų. Tą dieną jauniesiems nereikėtų gerti. Dėl jaudulio ir įtampos jie jaučia didžiulį stresą, todėl pakanka išgerti labai nedaug, kad pasekmės būtų neprognozuojamos. Taip pat būtina ryte pavalgyti. Jaunavedžiams reikalingas žmogus, kuris būtų atsakingas už vestuvių rūpesčius, ypač jei nebus vestuvių planuotojo.

 – Kalbama, kad Lietuvoje vis mažiau jaunavedžių pageidauja tradicinių vestuvių.

 – Dabar atėjusi nauja tendencija – organizuoti furšetus. Šis variantas labai patrauklus, jeigu jaunieji gyvena užsienyje ir parskrenda retai bei trumpam. Giminėms ir draugams surengiamas kelių valandų furšetas, o paskui su pačiais artimiausiais žmonėmis vykstama į restoraną.

 – Ar tiesa, kad dabar dauguma porų renkasi tik bažnytinę santuoką?

 – Jei anksčiau visi eidavo į santuokų rūmus, tai dabar visi eina į bažnyčią. Gaila, bet septyniasdešimt procentų porų nesuvokia, ką jos ten veikia, negirdi ir neatsimena savo įžadų. Įsivaizduokite pokalbį šventoriuje. „Diana, – sako man jaunikis, – neišmokau tų žodžių.“

 – Ir tą gražiausią gyvenimo dieną gali sugadinti viena jūsų klaidelė…

 – Aš būsimųjų jaunųjų visuomet prašau, kad atsiųstų savo gyvenimų aprašymus ir paminėtų dalykus, kurių nemėgsta. Gal turi netradicinių pomėgių? Gal labai kūrybingi jų draugai? Jei žmogus negali apie save parašyti nieko įdomaus, tai nereikėtų tikėtis stebuklų ir iš vestuvių planuotojos. Jei esi klasikinis žmogus, su klasikiniais pomėgiais, vadinasi, tau tinkamiausios – klasikinės vestuvės. Ar gerai jausiesi, jei virš galvos pradės skraidyti lėktuvai arba beždžionėlės rodys cirko triukus? Vestuves reikėtų organizuoti pagal save.

 – Ką reiškia būti vestuvių planuotoja?

 – Man tai – darbas, atitinkantis mano charakterį, pomėgį, mano asmenybę. Tai – darbas, kurį myliu. Kiekvieną šeštadienį turiu gražią šventę. Esu žmogus, mėgstantis daryti gera. Dabar visi mano bičiuliai jaučia pareigą papasakoti apie vestuves, kuriose buvo. Labai dėl to džiaugiuosi ir jiems dėkoju. Tai – geriausi kursai (juokiasi). Mūsų profesijos žmogui būtina numatyti galimas kliūtis. Per vestuves dingsta nuometai, bateliai… Kartą prie Katedros į vestuvininkų ceremoniją įsipainiojo prasigėrusi moteris. Stovi alkoholiu tvoskianti dama ir laukia, kol jai įpils šampano.

 – Galėtumėte nurodyti finansinę ribą, nuo kurios vestuvių specialistas jau reikalingas?

 – Jeigu vestuvių biudžetas iki penkiolikos tūkstančių, manau, tikrai apsieisite be vestuvių planuotojo. Nuo trisdešimt tūkstančių būtų neblogai tokį žmogų turėti.

 – Šiuo metu vestuvių planuotojo profesija – ant bangos. Ar nesibaiminate konkurencijos?

 – Kiekvieną vasarą tokių planuotojų atsiranda, paskui vėl išnyksta. Lietuvoje yra vos trys ar keturios tikros vestuvių planuotojos.

 – Gal per daugiau nei dešimtmetį darbo pavyko surasti sėkmingo vedybinio gyvenimo formulę?

 – Žmogus taptų milijardieriumi, jeigu žinotų formulę, kiek mėnesių draugauti, kiek laiko reikia kitam žmogui pažinti, kokių miltelių įberti, kad būtų sėkmingas vedybinis gyvenimas(juokiasi). Jei kas parašytų tokią knygą, žarstytų milijardus. Bet kažkodėl tokios knygos nėra.

 – Kaip elgtis merginoms, kurios niekaip nesulaukia, kol draugas pasipirš?

 – Jei jau pora gyvena „susimetusi“, o jis vis nesiperša, vieną gražią dieną susikraukite savo daiktus ir nieko nesakiusi išeikite. Jei tas vyras jus tikrai myli, žinos, ką reiškia šis ženklas. Visos, kurios taip padarė, sėkmingai ištekėjo. Gyvenimas kartu be santuokos – nieko gero. Nedaug liko tikrų riterių… O jaunikio tėvams labai patogu: jų sūnus visada aptvarkytas, pamaitintas, šalia – nuolatinė partnerė. Tėvai jo niekada nespaus. Visada spaus ją: tai kada? Todėl moteriškoji pusė po trejų metų draugystės neapsikentusi sako: „Gal jau laikas?“ O jis nesupranta: kodėl? Trejus metus kartu pragyveno ir nereikėjo, o vieną dieną prisireikė!