Meilės laiškas. Aistė

Aistė ką tik persikėlė į naujus namus. Ji mandagiai su visais, kuriuos tik sutikdavo kieme ar laiptinėje, sveikinosi.

Radusi savo pašto dėžutėje laišką, atsiųstą jos adresu, jį prisegė prie skelbimų lentos laiptinėje. Ant voko buvo parašytas jos vardas, adresas, bet visai kitokia pavardė. Kitą dieną ji vėl rado tą patį laišką savo pašto dėžutėje.

Po savaitės ji nedrąsiai paskambino į mūsų buto duris. Aš turėjau pusės metukų sūnelį ir dažniausiai būdavau namie. Aistė dažnai dirbdavo po pietų ir kai ji paklausė, ar aš nežinanti moters tokia, kaip ant voko, pavarde, pakviečiau ją užeiti. Tuo laikotarpiu bet koks pašnekovas man buvo tarsi netikėta dovana.

Aistė papasakojo, kad rytą atėjo jau trečiasis laiškas, ji nebežinojo, ką daryti. Niekuo negalėjau jai padėti. Anksčiau tame bute gyveno senutė, kurią vaikai išsivežė gyventi į kitą miestą. Tą savaitę atėjo dar du laiškai, ir mes su Aiste nutarėme, kad laikas atplėšti bent vieną, gal ten bus kažkokios informacijos. Susidėliojome juos pagal datas. Buvo nejauku, kaip, pavyzdžiui, atidarant gatvėje rastą piniginę.

Perskaičiusios pirmąjį laišką tik dar labiau suglumome. Tai buvo meilės laiškas, švelnus, svajingas ir kupinas tikrų jausmų, todėl atrodė labai intymus. Tačiau jame nebuvo nieko, kas padėtų rasti tikrąjį adresatą. Atplėšėme antrąjį, paskui trečiąjį. Pastarajame buvo keletas detalių, iš kurių tapo panašu, kad rašyta ne kokiai kitai, bet tai Aistei, su kuria mes tuos laiškus ir skaitėme. Jos plaukų, akių ir net lietpalčio spalva buvo lygiai tokia pati, kaip minėjo nežinomas įsimylėjėlis. Jis rašė, kad žiūri į Aistę pro savo buto langus.

Aš net apsidžiaugiau, nebeliko jausmo, kad įsibrovėme į svetimą gyvenimą. Jei laiškai skirti Aistei, ji turi teisę juos skaityti ir leisti tai daryti man. Pasiūliau toliau skaityti vienai, bet ji nenorėjo, sakė, neįsivaizduojanti, kas jų autorius, todėl mano pagalba vis dar reikalinga.

Kiti laiškai buvo tokie pat lyriški. Jie pradėjo ateiti kasdien, o Aistė dar labiau pražydo. Taip atsitiktų kiekvienai moteriai, kasdien gaunančiai tokią susižavėjusio vyriškio pagyrų dozę. Visi laiškai buvo be atgalinio adreso.

Tik antrąjį “susirašinėjimo” mėnesį laiško gale buvo parašytas pašto skyriaus adresas ir laiškų dėžutės numeris. Aistė parašė atsakymą, tačiau paslaptingasis gerbėjas buvo linkęs kalbėti apie viską, išskyrus savo asmenį. Mandagiai paaiškino padarysiąs tai vėliau. Susirašinėti su juo buvo įdomu, jie rado daug bendrų temų, ir Aistė įsimylėjo. Supratau tai, kai ji man nebeduodavo skaityti kasdien gaunamų laiškų.

Vieną rytą ji atskriejo tarsi ant sparnų. Įkaitusiais veidais ir spindinčiomis akimis pranešė, kad paslaptingasis gerbėjas pasikvietė ją arbatos.

Pasimatymas buvo paskirtas jo namuose, kurie buvo vos už dviejų namų nuo mūsiškio. Vyriškis rašė, kad mielai pakviestų savo svajonių moterį į kavinę, tačiau negali vaikščioti.

Mes nutarėme nueiti į pirmąjį pasimatymą dviese. Kai tik įsitikinsiu Aistės saugumu, išeisiu. Nors laiškai skatino tuo žmogumi pasitikėti, paslaptingumo buvo šiek tiek per daug, kad Aistė galėtų jaustis visiškai saugi. Neslėpsiu, man buvo beprotiškai smalsu pamatyti tą žmogų, o ir Aistės saugumas rūpėjo. Buvome spėjusios susidraugauti.

Paskambinusios prie durų ilgokai laukėme, kol atidarys. Kai durys atsivėrė, abi netekome žado, nes mums šypsojosi vyriškis, sėdintis ratukuose. Mes kažkodėl buvome pagalvojusios apie sulaužytą koją ar kažką panašaus. Pasisveikinusi iškart ir atsisveikinau, situacija buvo pernelyg sudėtinga, kad joje dalyvautų ir pašalinis.

Išeidama iš laiptinės beveik kaktomuša susidūriau su moterimi, kurią pažinojau nuo vaikystės, žaidimų kieme laikų. Paklausiau, kas gyvena tame ketvirtojo aukšto bute. Ir išgirdau pavardę, kurios moteriškoji forma būdavo užrašyta ant voko greta Aistės vardo. Tas žmogus turėjo įžūlumo rašyti greta Aistės vardo savo pavardę tarsi ji jau būtų jo žmona.

Aistė sugrįžo po valandos. Iškart užėjo pas mane. Sakė, kad vyriškis buvo malonus kaip ir jo laiškai, tačiau ką daryti toliau, ji nežinanti.

Pasakiau jai apie pavardę, kad prieš apsispręsdama turėtų daugiau informacijos. Ji galvoja jau dvi savaites ir kasdien išsiima po laišką iš pašto dėžutės.

Ilona