Kulinarija

Smoothie („smuzi“) – tirštas daržovių, uogų, vaisių ir šviežių sulčių plakinys, kurį lietuviškai teisingiausia būtų vadinti putra, nes būtent senovėje gamintos ir paprastos, ir prašmatnios putros būdavo saldžiarūgštės. Smoothie („smuzi“) – tirštas daržovių, uogų, vaisių ir šviežių sulčių plakinys, kurį lietuviškai teisingiausia būtų vadinti putra, nes būtent senovėje gamintos ir paprastos, ir prašmatnios putros būdavo ... Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos gyventojai itin mėgo vytintas žąsis... Mažoji Lietuva: vytintos žąsys Šitaip pasiruošti žąsis maisto atsargoms buvo priimta Mažojoje Lietuvoje. Šišioniškiai (lietuvininkai, būrai) išdarytoms žąsims ištraukiodavo padaigus, iš išorės ir vidaus gausiai įtrindavo druska, įvyniodavo į pergamentą (dabar galima į kepimo popierių arba virtuvinę plėvelę) taip, kad neįeitų oro, surišdavo virvele ir pakabindavo nokti sausoje, ... Skaityti toliau

Lietuvoje Advento pradžia įprasta laikyti lapkričio 30-ąją – Šv. Andriejaus dieną. Nuo seno tą dieną pagal orą, dangaus kūnų padėtį buvo spėjamas ateinančių metų derlius. Advento žąsų turgus Lietuvoje Advento pradžia įprasta laikyti lapkričio 30-ąją – Šv. Andriejaus dieną. Nuo seno tą dieną pagal orą, dangaus kūnų padėtį buvo spėjamas ateinančių metų derlius. Nemažai Šv. ... Skaityti toliau

Paukštininkystė, kaip ir kitos gyvulininkystės šakos Lietuvoje, turi gilias tradicijas. Paukštininkystė, kaip ir kitos gyvulininkystės šakos Lietuvoje, turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Didžiojo Kunigaikščio dvarų valdytojams skirtuose nuostatuose minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. 1557 metų Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto nurodymu, valstiečiai be lažo ir kitų žemės ūkio produktų nuo ... Skaityti toliau

Štai kaip XVI amžiaus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus... Štai kaip XVI amžiaus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus: „ant Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio (1506-1548) bei jo brolio Valdislavo, kuris tuo metu buvo Čekijos ir Vengrijos karalius, Šventųjų Velykų stalo buvo dedamas keptas įdarytas ... Skaityti toliau

Šiandien Lietuvoje lietuvių nacionaliniais patiekalais jau realiai tapo brangiausios pasaulyje picos ir modifikuotų sojų faršo dioner-kebabai, ir niekam dabar nerūpi, kad nuo mitybos priklauso mūsų tautos esybė, gyvensena, intelektas, sveikata, geninė sistema, polinkiai, kruopštumas, darbingumas ir kiti civilizuotos tautos gėrybiniai pradai... Bet ateina rugsėjis, ateina bobų vasara su savo besidraikančiai voratinkliais ir spalvingais gojais ir ... Skaityti toliau

Falsifikatų kritika... Falsifikatų kritika: Vienos kavinės reklama. Raskite klaidų: „Сezario“ salotos Tiktai rinktinės Aisbergo salotos, tiktai šviežiai kepta vištiena, tiktai tikras parmezanas. Bet pagrindinis dalykas – padažas – mes jį gaminame iš ančiuvių su kaparėliais, šviežiomis petražolėmis ir česnakais. Pabandykite mūsų Cezario !“ – kritikuoti čia nėra ko, nes nei kavinės savininkai, nei virtuvės šefas ... Skaityti toliau

Šiandien pasaulyje egzistuoja tūkstančiai įvairiausių „Cezario salotų“ receptų... Šiandien pasaulyje egzistuoja tūkstančiai įvairiausių „Cezario salotų“ receptų, deja, rodančių ne virėjų išradingumą ir meistriškumą, o demonstruojančių „kūrėjų“ neprofesionalumą ir nesuvokimą maisto produktų dermės, receptūros autentikos. Kulinariniai racionalizatoriai savo „kūrybos“ salotoms romėniškus salptlapius keičia kitokios rūšies salotlapiais, užpilus ruošia iš garstyčių, majonezų, vynų, traškius salotlapius maigo karšta ... Skaityti toliau

Cezario salotas galima ypač lengvai ir greitai pagaminti, bet dar greičiau jas galima sugadinti, išniekinti ir netgi gastronomiškai nužudyti. Cezario salotas galima ypač lengvai ir greitai pagaminti, bet dar greičiau jas galima sugadinti, išniekinti ir netgi gastronomiškai nužudyti. Salotos savo pavadinimą gavo ne nuo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario, o nuo Cezario Kardinio (Caesar Cardini), ... Skaityti toliau

Senovėje rašytiniai šaltiniai mini lietuvių apeiginį kiaulienos valgymą per šventes bei pradedant žemdirbystės darbus ir paprotį derliaus dievams aukoti kiaules bei paršelius. Senovėje rašytiniai šaltiniai mini lietuvių apeiginį kiaulienos valgymą per šventes bei pradedant žemdirbystės darbus ir paprotį derliaus dievams aukoti kiaules bei paršelius. Lietuvoje kiaulės būdavo skerdžiamos šaltuoju metų laiku. Rašytiniai šaltiniai mini, kad ... Skaityti toliau

Imperatoriaus Napoleono Bonaparto biografai pažymi, kad maistui jis nebuvo išrankus, nors skaniai pavalgyti mėgo. Imperatoriaus Napoleono Bonaparto biografai pažymi, kad maistui jis nebuvo išrankus, nors skaniai pavalgyti mėgo. Jie taip pat pabrėžė, kad prie stalo Napoleonas negalėdavo ilgiau nei 20 minučių pasėdėti, sakydamas, kad „parakas pradeda drėkti“... Jaunystėje, kai būsimas imperatorius Paryžiuje šlaistėsi paskui kiekvieną ... Skaityti toliau

Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas kulinarinis paveldas. Šiandien negali būti kalbos apie Lietuvos kulinarinį paveldą, mat nėra nutarta ir nusakyta, kas vis dėlto yra tas KULINARINIS PAVELDAS. Antai, kai kurių savamokslių save kulinarijos žinovėmis pasiskelbusių entuziasčių nuomone, kulinariniu paveldu gali būti tik ... Skaityti toliau