Patarimai

Nieko taip dosniai nedalijame, kaip savo patarimus.
(Larošfuko, Fransua de.)

Kartais jūs patys mėgstate per daug klausinėti kitų patarimų. Tai - tartum vengimas atsakomybės, ieškojimas patogios vietos atsiremti, o vėliau net galėjimas apkaltinti kitus. Prieš klausiant patarimo, reiktų gerai pažiūrėti į savo motyvus.
(Larošfuko, Fransua de.)

Mes duodame vieni kitiems patarimų, bet neduodame tos išminties, kuri sugebėtų jais pasinaudoti.
(Laumenskaitė, Egidija. Laiko šauksmas. Vilnius: Petro ofsetas. 2016, 27p.)

Velykos. Velykų simbolika ir reikšmė

autorius
Fqccjd9izzk.jpg

Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva.

Kovo 8-toji: moters pagerbimo šventė ar eilinė pavasario diena?

autorius
Kovo 8-toji: moters pagerbimo šventė ar eilinė pavasario diena?

Artėja Kovo 8 – oji – Tarptautinė moters diena. Nesuklysiu pasakydama, jog tai yra pirmoji pavasario šventė. Ir ji skirta dailiosios lyties atstovėms – moterims ir merginoms. Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis. Idėja švęsti Tarptautinę moters dieną kilo XIX – XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir žemus atlyginimus. Vėliau kovo 8 dieną vykdavo protestai, vienas didesnių 1908 metais, kai 15000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, geresnio užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 dieną JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena. Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teisias. 1911 metų kovo 8 dieną pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje ir Švedijoje. Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Tarybų Sąjungoje.

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas moterims 2009

autorius
Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas moterims 2009

Mielos moterys, sveikinu Tarptautinės moters dienos proga! Džiugu, kad kartu su šia švente sugrįžta pavasaris, skleidžiasi pirmieji žiedai, visa aplinka prisipildo šilumos ir grožio. Tegul pirmieji saulės spinduliai dovanoja Jums daug gražių akimirkų, saulėtą nuotaiką ir džiaugsmą. Juk esate tos, kurių išmintis, dvasingumas ir sugebėjimas mylėti tarsi pirmieji pavasariniai žiedai pakylėja mus aukščiau kasdienybės. Dėkoju už Jūsų neišmatuojamą dosnumą ir gerumą, už švelnumą, skleidžiamą šilumą ir gyvenimo grožį. Būkite laimingos, būkite mylimos ir mylėkite!

Kovo 8-oji: istorija

autorius
Kovo 8-oji: istorija

Kovo 8-oji yra minima kaip Tarptautinė moters diena. Pas mus neretai į ją žiūrima su tam tikra pašaipa, kaip į iš sovietinių laikų užsilikusį reliktą. Tačiau iš tiesų šios šventės ištakos siekia kiek toliau. Kaip atsirado ši šventė? Idėja švęsti tokią dieną pirmą kartą kilo 20 a. pradžioje, tuo metu, kai pasaulyje sparčiai plito industrializacija, vystėsi ekonomika, po kurių sekė protestai dėl sunkių darbo sąlygų. 1857 m. kovo 8 d. Niujorke moterys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą dėl labai prastų darbo sąlygų ir mažų algų. Protestuotojas išvaikė policija. Po kelių mėnesių šios moterys įsteigė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą. Tarp moterų kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl priespaudos ir nelygybės skatino jas toliau aktyviai siekti permainų. Kovo 8 dieną kasmet vykdavo nemažai protestų, vienas žymesnių - 1908 m., kai 15000 moterų žygiavo per Niujorką prašydamos trumpesnių darbo valandų, geresnės algos ir balsavimo teisių. 1910 m. Kopenhagoje buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija, kurios iniciatoriai buvo socialistai. Tarp kitų nutarimų ši konferencija pritarė tuo metu žymios vokiečių socialistų veikėjos Claros Cetkin pasiūlymui įsteigti Tarptautinę moters dieną, skirtą pagerbti judėjimą už moters teises. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 moterų iš 17 šalių. Trys iš šių moterų vėliau buvo pirmą kartą išrinktos į Suomijos parlamentą.

Kaip užbaigti meilės romaną?

autorius
5880973.jpg

Kai apgaudinėji tą, kurį myli, vienas geriausių dalykų, kurį tu gali padaryti - užbaigti meilės romaną. Kai nusprendi užbaigti meilės romaną, tu įsipareigoji stengtis, kad tavo santykiai su tuo, kuriam buvai neištikima, pasisektų. Tai puikus sprendimas. Dabar sunkioji dalis. Kad galėtum išsaugoti dabartinius santykius, tu turi visiems laikams užbaigti savo meilės romaną. Tai įmanoma, bet tau teks nemažai paplušėti, rašoma Ezinearticles.com. Prisipažink žmogui, kuriam buvai neištikima, kad tu turėjai meilės romaną. Kai bandai užbaigti meilės romaną, tai yra paskutinis dalykas, kurį norėtum daryti, bet tai padės tau greičiau užbaigti romaną su kitu. Kai pasakysi tam, kurį myli, kad jį apgaudinėjai, atgailauk ir maldauk atleidimo. Pasakyk jam, kad romanas baigtas ir tu padarysi viską, ko reikia, kad tik išsaugotum jūsų santykius. Pasakyk žmogui, su kuriuo turi meilės romaną, kad viskas baigta. Tai daryti antru žingsniu yra būtina tam, kad apsaugotum save. Žmogus, su kuriuo ruošiesi išsiskirti, gali būti labai įskaudintas ir pranešti tavo partneriui, kad tu jį apgaudinėjai. Yra daug lengviau, jei tu jam jau pasakei, kad turėjai romaną, nei tada, kai jis apie tai išgirsta iš ko nors kito. Pasakyk žmogui, su kuriuo buvai neištikima, kad tai, ką jūs darėte, buvo klaida. Svarbu, kad pasakytum jam, kad dabar tu stengsies padaryti viską, kad kiti tavo santykiai pasisektų, ir kad dėl to jis nebegali likti tavo gyvenimo dalimi. Visam laikui užbaik romaną, kurį turėjai.

Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?

autorius
Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?

Religingieji ispanai, kuriems bet kokia proga virsta spalvinga fiesta, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų. Tiek maži, tiek dideli gurmanai kvaišta nuo saldumynų - jų gali būti įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai, kepiniai su kmynais, riešutai. Dovanų, žinoma, daugiausia gauna vaikai - sausio 6-ąją. Išvakarėse už langų jie pakabina kojinaites. Gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena, visuotinė šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Paprastai ispanai švenčia iki ryto, bendrai dengia stalą. Kartais švenčia keli aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos taure ir lėkšte vaišių pas kaimynus. Daugelio nuomone, tai nepamirštamiausia naktis - vakarą pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje. Namiūro provincijos belgai, iš kurių europiečiai šaiposi, nes laiko keistuoliais, Kalėdų naktį praleidžia prie lošimo stalų. Kiekvienoje kavinėje, užkandinėje, restorane lošiama kortomis (žaidimas primena „kvailį"). Laimėjusysis gauna pasakiškai skanią didelę spurgą - angelo arba mažo Kūdikėlio Jėzaus formos - su glazūra ir miltiniu cukrumi. Kartais dovanojama 30 cm ilgio šokolado plytelė. Likus savaitei iki Naujųjų, Briuselyje atidaroma tarptautinė konditerijos mugė. Čia galima nusipirkti skanėstų, atvežtų iš visų Europos šalių.

Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.

autorius
Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.

Anot tyrinėtojų, Lietuvoje Naujieji metai buvo švenčiami ir seniau, bet ne taip visuotinai, kaip sovietmečiu, kai Kalėdas valdžia ignoruodavo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Danutė Brazytė-Bindokienė leidinyje „Lietuvių papročiai ir tradicijos" nurodo, kad „Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę „kūčelėmis". Kaip ir bet prieš kurią kitą šventę lietuviai iki Naujųjų metų stengdavosi užbaigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su artimaisiais. Šventėms anksčiau gamindavo panašius valgius, kaip prieškalėdinėms Kūčioms, tik valgiai jau buvo nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, vakarą stengdavosi praleisti linksmai, pabendrauti su savo artimaisiais, giminėmis. Vaišindavosi pagal senus lietuvių papročius, alkoholio daug nevartodavo, ypač moterys ir merginos. Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Žmonės būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.

Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?

autorius
Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?

Nežiūrint į tai, jog neretai Helovynas yra siejamas su paprastu šventiniu vakarėliu vaikams, tam tikrų magiškų apeigų vaizdavimu kino filmuose, jau kelerius metus naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją magiškos šventės linksmybės vyksta ir pas mus. Tačiau jaunuomenė, kuriai svarbu tik rasti progą pasismaginti, lig šiol nežino, iš kur, kodėl ir kada atsirado Helovynas. Helovyno šventės šaknys siekia keltų istoriją. Būtent jie vėlesnėms kartoms paliko begalę tradicijų ir folklorinių paminklų, kuriuose galima rasti "Helovyno" kulto pradmenis. Vienas iš labiausiai garbinamų senovės keltų dievybių buvo Semheinas, vaizduojamas juodu didžiuliu apsiaustu ir rankoje laikantis dalgį. Kadangi keltai žmones tapatino su augalais, tad keltų dievybė savo dalgiu "šienavo" kaip žolę tuos žmones, kuriems neva atėjo laikas vykti anapilin. Keltų legendoje bylojama, jog Semheinas įgijo didelę valdžią ir populiarumą, todėl pats galingiausias dievas pasmerkė jį mirti. Tačiau Semheinas nemirė, o grįžo, saulės šviesą išvydęs moliūgo sėklos, išaugusios iš žemės, pavidalu. Moliūgo vaisius - tai Semheino galva ir širdis. Būtent čia ir prasideda "Helovyno" tradicija, kai iš moliūgų, išpjovus akis ir burną, daromi šventiniai žibintai. Beje, per Helovyno šventę turėtų būti organizuojamas gražiausio moliūgo konkursas, nes nugalėtojui moliūgas visus metus neša sėkmę.

Helovinas (Halloween)

autorius
Helovinas (Halloween)

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Viena nesiliaujančių diskusijų sritis – šventės: reikia mums užjūrių tradicijų, ar ne? Spręsti Jums. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai. Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos (pvz., „aukojama“ mergina; demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“, kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.).

Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

autorius
Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

Žaibas - natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė - teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais - pirminė žemės iškrova. Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė - apie 60 - 170 kiloamperų. Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko).

Valentino legendos

autorius
Valentino legendos

Pasakojama, kad Valentinas išgydė kalėjimo prižiūrėtojo Asterijaus aklą dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyt: “ Nuo tavo Valentino”. Pasak antros legendos, Romoje pagonybės laikais gyvenęs šv. Valentinas labai mylėjęs vaikus, dovanojęs jiems skanėstų, gėlių. Valentinas atsisakė garbinti senuosius romėnų dievus, už tai buvo surakintas ir įmestas į kalėjimą. Vaikai, ilgėdamiesi savo mokytojo ir bičiulio, rašydavo ir kaišiodavo jam per grotas laiškelius. Iš čia ir atsirado tradicija tą dieną keistis atvirukais. Trečioji legenda byloja, kad vienuolis Valentinas į kalėjimą buvo įmestas už tai, kad nepaisydamas imperatoriaus draudimo, slapta alyvų giraitėje, Meilės klonyje, kur ant marmuro plokštės stovėjo sidabrinis kryželis su erškėtrožių puokšte, tuokė įsimylėjėlius. Pasak kitos istorijos, šv. Valentinas slapta tuokdavo kariuomenėje tarnaujančius jaunuolius, nors imperatorius Klaudijus tai griežtai draudė.

Šv. Valentino dienos tradicijos

autorius
Šv. Valentino dienos tradicijos

Vasario – 14-oji su Valentinu buvo susieta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Nuo tada ir atsirado graži tradicija išreikšti savo jausmus atviruku su širdelėmis, balandžiukais ar amūriukais. Šią dieną žmonės visame pasaulyje savo mylimiesiems siunčia ne tik romantiškus atvirukus, bet ir dovanėles. Ant atviruko siuntėjo vardo dažniausiai nebūna, nes jie skirti slaptai meilei. Paprastai atvirukuose vyrauja rožinė spalva, piešiamos širdys, rožės, amūriukai ir pan. Į atvirukus rašomos eilės. Sentencijos, aforizmai ir žodžiai; “Būki mano Valentinu (-a)”. Iš kur atsirado šis paprotys? Pavadinta ši diena krikščionių šventojo vardu. Šventojo statusą krikščionių Bažnyčia mirusiajam suteikė už ypatingus nusiuntė mylimajai laiškelį, kuriame užrašė: “Nuo tavo Valentino”. Gerokai prieš šventojo Valentino laikus meilę, santuoką ir vaisingumą romėnai pagarbindavo pavasario šventėmis. Viena tokia šventė, vadinama Luperkalijomis, buvo rengiama vasario 15 dieną. Šios vaisingumo šventės metu aplink miestą lakstydavo nevedę apsinuoginę vaikinai, jaunamartes čaižydami gyvulio odos diržais. Moterys nevengė kirčių, kadangi tikėjo, jog taip lengviau susilauks vaikų. Luperkalijų išvakarėse vykdavo Junonos šventė. Junona romėnų mitologijoje buvo laikoma ne tik vyriausiąja deive, bet ir gimdymo bei santuokos globėja. Tą dieną jauni vyrai iš dėžutės traukdavo merginų vardus, su išrinktąja visą šventę šokdavo.

1 2 3 … 106 107 108 109 110
1 2 3 … 106 107 108 109 110