Prisimindami ilgametę Vakarų Europos humanistinę tradiciją, turėtume suvokti visa apimančią meilės reikšmę žmogui. Meilė yra idealus ryšys su pasauliu ir žmonėmis, sąmonėje egzistuojanti asmenybės nuostata, kylanti iš prasmės poreikio. Bet meilė nėra vien jausmas, tai sąmoningas sprendimas ir valios pastanga, ryšio su pasauliu būdas. Kaip pabrėžia Ė. Fromas knygoje „Menas mylėti“, meilėje realizuojamas paradoksas: jaučiama vienybė, solidarumas su kitais, bet kartu – o tai labai svarbu – išlaikomas nepažeistas asmenybės individualumas ir vientisumas. (L. Jekentaitė)