Šalys

Egipto senove domėjosi jau Antikos rašytojai: Herodotas, Plutarchas ir kiti. Bet jie visi rėmėsi pašnekesiais su egiptiečiais, o jei ir matė egiptiečių rašto paminklų, tai negalėjo jų perskaityti. Kai 332 m. pr. Kr. Egiptą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir ten persikėlė daugybė graikų, susidomėjimas šios šalies praeitimi dar labiau sustiprėjo. Vėliau, 18a. pabaigoje, Napoleono žygio į Egiptą metu, prasidėjo sistemingi šio krašto tyrinėjimai. Štai, 1822m. prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampolionas pirmas perskaitė egiptiečių hieroglifus. Daugelis archeologų ir mokslininkų paskyrė savo gyvenimus senovės Egipto tyrinėjimams, nes ši seniausia civilizacija “buvo europietiško valstybingumo, europietiško meno, daugelio religinio gyvenimo ir buities reiškinių motina”.

Egiptas yra Šiaurės Afrikoje. Pietuose šalis ribojasi su Sudanu, vakaruose - su Libija, o rytuose - su Izraeliu. Rytinę šalies pakrantę skalauja Raudonoji jūra, o šiaurinę - Viduržemio jūra. Valstybės plotas - apie 1 mln. kv. km, gyventojų skaičius - 60 mln. Daugiau nei 90 proc. šalies teritorijos - dykumos. Beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi Nilo deltoje ir palei Nilą. Šalies sostinė - Kairas, kuriame gyvena daugiau nei 16 mln. gyventojų. Valstybinė Egipto kalba - arabų, šnekamoji - egiptiečių tarmė. Tokia būtų trumpa oficiali šalies vizitinė kortelė.

TV4 projekto "20 dolerių šou" dalyvės, 20 metų Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentės bei VU Studentų atstovybės (VU SA) laisvalaikio komiteto narės Silvijos Rindzevičiūtės nuotykiai Egipte, pasak jos pačios, būtų idealiausias scenarijus televizinėms muilo operoms. Savaitė paslaptingame Egipte buvo ne tik nenuspėjamų užduočių, atsitiktinių uždarbių metas, bet ir pramogos, intrigos, meilės daugiakampiai... Apie tai kalbamės su pačia "20 dolerių šou" heroje Silva. Sakyk, kas tave pastūmėjo tokiam nutrūktgalviškam žingsniui – bandyti tapti projekto "20 dolerių šou" dalyve ir atsidurti nežinomoje šalyje tik su 20 dolerių kišenėje?

Tai populiarus kurortas, kurio krantus skalauja Raudonoji jūra. Šis kurortas pastatytas tik prieš keliolika metų, anksčiau tai buvo ramus žvejų miestelis. Vanduo Raudonosios jūros pakrantėje yra toks pat skaidrus ir nepamirštamas kaip ir senieji šalies paminklai. Povandeninis šios jūros pasaulis yra pats turtingiausias ir spalvingiausias visame Šiaurės pusrutulyje. Vandens švarumą ir skaidrumą lemia tai, jog į ją neįteka nei viena upė. Pagal viešbučių kiekį vienam asmeniui Hurgada užima pirmą vietą pasaulyje. Šiuo metu Hurgadoje gyvena apie 35 tūkstančius gyventojų. Šiame kurorte galima ne tik puikiai pailsėti, bet ir patirti aibę nuotykių užsakius įvairias ekskursijas - į Luksorą (270 km) arba Kairą (500 km). Nepakartojamos iškylos laivu iki koralinių rifų, kur galima pasigrožėti nuostabiais pavandeninio pasaulio vaizdais.

1973 10 11 Izraelio kariai įsiveržė į Egiptą http://www.km.ru/oneday/

1973 11 11 Izraelis ir Egiptas pasirašė susitarimą, užbaigusį karą tarp jų http://www.km.ru/oneday/

1977 12 iš Arabų Respublikų Federacijos pašalintas Egiptas. Būstinė perkelta iš Kairo į Tripolį LTE A – Ž 39

1979 03 26 JAV baltuosiuose rūmuose įvyko ceremonija, kurios metu Egipto prezidentas Anvaras Sodatas ir Izraelio ministras pirmininkas Menachimas Beginas pasirašė susitarimą, kad baigiamas 30 metų Egipto – Izraelio karas "Lietuvos Rytas" 1999 12 24 , “Lietuvos aidas” 2000 03 25

Turistų turguje galima nusipirkti įvairiausių suvenyrų: pusbrangių akmenų papuošalų, alebastro vazų, faraonų laikų statulėlių kopijų, krokodilų, gyvačių iškamšų, kaljanų, kilimų etc. etc. Ten visa aplinka ganėtinai normali ir nešokiruojanti. Ypač, kai imi nebekreipti dėmesio į nuolat tave kalbinančius pardavėjus, kurie, beje, nors atrodo kaip bomžai, bet su tavimi gali kalbėti kokiom 7-10 kalbų, tik pasakyk, kokią pats moki, iš kur esi. Beje, lietuviškai jie dar nespėjo išmokti... Kas kita - egiptiečių turgus. Mes į jį nuėjome ne atsitiktinai, tiesiog norėjome pasižiūrėti, kas tai per dalykas, kuo paprasti žmonės gyvena. Na, ir pamatėm! Vėl visur tos pačios dulkės ir 10 kartų didesnė nei įprasta Egipte smarvė. Žmonių koncentracija - panašiai kaip mūsų Gariūnuose klestėjimo laikais. Jeigu gali ištverti smarvę, vadinasi gali eiti toliau. Parduodami daugiausiai maisto produktai, prieskoniai. Viskas išdėliota tiesiog ant žemės, kartais nepasivarginant net kokį laikraštį pasitiesti.

Kaip dauguma senovės tautų, egiptiečiai yra politeistai - turi daug dievų. Beveik kiekviena gyvenvietė turi savo dievą. Vėliau iškyla svarbiausių gyvenviečių dievai: Horas, Totas, Hatora, Anubis, Setas ir kiti. Jų atvaizdų randama ant visų šventyklų ir laidojimo paminklų sienų - turi ir žmonių, ir gyvulių, ir gamtos reiškinių bruožų. Keletas dievų yra ypač garbinami: pirmiausia dievas saulė Ra, kuris susijungęs su Amonu, Tėbų dievu avinu, virto Amonu Ra; arba Ozyris, legendinis karalius, kuriam pavydėjo ir kurį nužudė jo brolis Setas. Ozyrio žmona Izidė surenka išmėtytas jo kūno dalis ir padaro pirmąją mumiją. Savo meilės jėga ji grąžina gyvybę Ozyriui, simbolizuojančiam prisikėlimą ir tapusiam mirusiųjų karalystės valdovu. Iš Izidės ir Ozyrio sąjungos gimė dievas Horas.

Senovės Egipto gyventojai dalijasi į labai skirtingas ir uždaras klases. Tokia socialinė struktūra gali būti palyginta su piramide, kurio viršūnėje yra faraonas. Faraonas - tai tikra dievybė, nes jis - dievo Amono Ra sūnus. Jis absoliutus šalies valdovas. Faraonas vadovauja politikai ir administracijai, padedamas vizirio, savo pirmojo ministro, provincijų valdytojų ir tūkstančių valdininkų. Faraonas - taip pat ir kariuomenės vadas. Kaip religijos galva, šventyklas tvarkyti jis patiki žyniams. Faraonui priklauso visos žemės, išskyrus tas, kurias jis perleidžia šventykloms, ir tas, kurias padovanoja aukštiems valdininkams ar kariškiams.

Hieroglifų raštas Egipte buvo vartojamas nuo 3100 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr., tai yra apie 3500 metų. Egiptiečių rašmenis "hieroglifais" pavadino senovės graikai. Tai reiškia "šventi paveikslėliai". Šių rašmenų senajame Egipte randama iš tiesų visur: tokiais įrašais išmargintos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Taigi visa, kas "šventa", Egipte yra "su paaiškinimais". Hieroglifų raštą 1822 m. iššifravo Šampoljonas (Champollion), jaunas prancūzų mokslininkas, kurį Napoleonas buvo pasiuntęs i Egiptą. 1799 metais vienas Egipto kariuomenejė tarnavęs prancūzų karininkas Rozetėje, netoli Aleksandrijos, randa juodo bazalto stelą su įrašais trimis skirtingais rašmenimis.

Mumijų rasta Naujojoje Gvinėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Italijoj, Danijoj, Kanadoje, Peru, Argentinoje, tai nereiškia, kad jos tokios senos kaip egiptietiškos ir būtinai žmonių. Mumija - bet koks kūnas, kuris savaime ar dirbtinai išliko nesuiręs. Kai žmogus, gyvūnas miršta, paprastai po kiek laiko jo kūnas ima irti dėl tam tikrų bakterijų. Kartais naturalių gamtos jėgų dėka arba žmogaus pastangomis kūnas užsimumifikuoja arba būna mumifikuotas (kaip kad Egipte) t.y. išlieka ilgą laiką nesuiręs ir nepakitęs. Daugiausia žmonių mumijų, kurios buvo specialiai balzamuojamos randama Egipte. Nemažai jų rasta ir Kinijoje.

Kairo vakaruose, Gizoje (kitaip dar "aistrų saloje"), išdidžiai stovi įžymiausi statiniai žmonijos istorijoje - Gizos Piramidės. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Pastatytos trim karaliams - Knufu, Khafre ir Menkaure. Kuom jos taip traukia ir stebina žmones? Kuom ypatinga jų forma? Kodėl tiek daug spėlionių, kalbų apie jas? Sunku suvokti jų galybę ir dydį nepabuvojus Egipte. Cheopsas - didžiausia Gizos piramidė, originalus jos dydis apie 147m-160m, tikslų pradinį dydį nustatyti sunku, kadangi tik apytiksliai galima apskaičiuoti koks galėjo būti jos aukštis. dabar, nuėmus viršutinę dalį - 137m. Pastatyta iš 2,3-2,5 milijono akmens blokų, kurių kiekvieno svoris apie 2,5 tonos. Gizos piramidės pastatytos iš 3 rūšių akmens - paprastojo kalkakmenio, baltojo kalkakmenio ir viduje - granito.

Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę – tai padaras turintis liūto kūną ir faraono arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraono arba dievo galva – išmintį. Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakus galima įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo statomas ne iš atskirų akmens blokų kaip piramidės, o išraižytas iš vieno ištiso kalkakmeniu. Su Khafre piramide jį jungia požeminis tunelis. Milžinas yra 45 metrų ilgio, letenos siekia 15 metrų, pėdų plotis keturi metrai, galva dešimties metrų dydžio, vien nosis vienas metras!