Puiki.lt
Kvapusis lipikas auga beveik visuose Europos miškų regionuose ir aptinkamas nuo Irano iki Sibiro. Jau daugiau kaip 1000 metų jis yra gegužinių tradicinių krušonų sudedamoji dalis, todėl Vokietijoje dar vadinamas „gegužine žole“, arba „gegužine gėle“. Daugiamečiui augalui būdingas ilgas šakniastiebis, iš kurio pavasarį išauga iki 30 cm aukščio keturbriauniai stiebai. Kvapiojo lipiko, kaip ir kitų ... Skaityti toliau
Apie žemuoges Laukinė paprastoji žemuogė, remontantinės paprastosios žemuogės laukinė forma, aptinkama visame Šiaurės pusrutulyje. Prancūzijoje ji buvo auginama jau 14 amžiuje. Nuo to laiko yra išvesta daugybė kultūrinių formų. Tiek laukinė, tiek remontantinė paprastoji žemuogė yra labai populiari dėl subtilaus skonio ir gydomųjų savybių. Žemuogėms būdinga pamatinė triskiaučių, dantytais pakraščiais lapų rozetė. Lapuose yra daug ... Skaityti toliau
Nuo to laiko, kai arabai ją atvežė į Ispaniją, vaistinė agurklė išplito visuose Viduržemio pajūrio kraštuose. Iš ten ji pateko į Šiaurės Europą, kur nuo 12 amžiaus yra žinoma kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Vienamečio išsikerojančio augalo šeriškais plaukeliais apaugę stiebai siekia iki 80 cm aukščio. Pailgai ovaliniai lapai taip pat yra labai plaukoti ir ... Skaityti toliau
Vaistinės medetkos tėvynė driekiasi nuo Pietų Auropos į Aziją. Vidurio Europoje dėl savybės gydyti žaizdas ji jau šimtmečius auginama daržuose. Šis vienametis augalas yra iki 50 cm aukščio. Jo stiebas ir lapai apaugę pūkuotais plaukeliais. Vaistinė medetka žydi visą vasarą ryškiais geltonais ir oranžiniais žiedais, susitelkusiais į stambius graižus. Yra veislių rudais žiedais ir pilnaviduriais ... Skaityti toliau
Menstruacinė taurelė - baisu, kol neišbandai Žinot, menstruacinė taurelė - tikrai nerealus dalykas! Aišku, kol neišbandai jos, atrodo nedrąsu, baisu: na kaip ir viskas, ko nežinai, baugina, bet patikėkit, tos, kurios išdrįsta (tarp jų ir aš) - pliekia save už tai, kad anksčiau nenaudojo. Ir šiukšlių mažiau, ir patogu, ir šalutinio poveikio nesukelia - pliusų pliusai. Rimtai! Menstruacinė taurelė ... Skaityti toliau
Paprastasis kmynas yra vietinis Europos augalas ir paplitęs nuo Viduržemio pajūrio kraštų iki Vidurinės Azijos. Tinkamiausios augavietės yra drėgnos pievos. Jau romėnai jį vartojo kaip vertingą prieskonį. Viduramžiais kmyno sėklas mažuose maišeliuose žmonės nešiojo pasikabinę ant kaklo, kad jos atbaidytų raganas. Dvimetis prieskoninis augalas pirmaisiais metais išaugina lapų rozetę, sudarytą iš smulkiai suskaldytų lapų. Iš ... Skaityti toliau
Augalas kilo iš Viduriniųjų Rytų, bet jau gana anksti išplito Viduržemio pajūrio kraštuose ir Vidurio Europoje. Viduramžiais blakinė kalendra buvo naudojama kovai su blusomis ir utėlėmis. Šios vienametės žolės gausiai šakotas stiebas užauga iki 70 cm aukščio. Apatiniai lapai yra apskriti ir ne taip smarkiai plunksniškai suskaldyti, kaip viršutiniai jaunesni lapai. Visi lapai skleidžia nemalonų, ... Skaityti toliau
Šafranas buvo ir vis dar yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Jis gaunamas iš daržinio kroko, kurio tėvynė yra Artimieji Rytai. Maurai šį augalą atvežė į Ispaniją. Dabar jis aptinkamas tik soduose ar daržuose. Europoje daržinio kroko daugiausia auginama Ispanijoje ir Graikijoje, tačiau teritorijoje nuo Irano iki Kinijos aptinkami daržinio kroko laukai. Didelė kaina yra dėl ... Skaityti toliau
Lanksčioji citrinžolė, Rytų Azijos virtuvėje vadinama „sereh“, yra kilusi iš Indijos. Su emigrantais ji nukeliavo į tropinę Afriką ir Centrinę Ameriką. Ten ji populiari kaip daržovė ir prieskonis, todėl auginama didžiuliais kiekiais. Savo tėvynėje šis daugiametis augalas užauga iki 1,80 m aukščio. Stiebai žali nesumedėję, tik apatiniame trečdalyje balti ir mėsingi. Augalo sudėtyje yra daug ... Skaityti toliau
Rausvažiedės ežiuolės tėvynė yra Šiaurės Amerika, kur šis daugiametis sukulentinis augalas dažniausiai aptinkamas ant sausų šlaitų. Jau indėnai pastebėjo šio augalo vaistines savybes. Rausvažiedė ežiuolė yra daugiametis žolinis augalas, kuris anksčiau buvo priskirtas Rudbecia gerčiai. Ji yra išsikerojusi, stiebas užauga iki 70-90 cm akščio. Siauri pailgi lapai yra odiški ir apaugę šiurkščiais plaukeliais. Vasarą įspūdingai ... Skaityti toliau
Valgomojo saliero laukinės formos yra kilusios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Europos pakrantėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių formų yra gausybė šakniavaisinių, lapkotinių ir lapinių veislių. Ši daug vitaminų ir prieskonių turinti darživė graikų ir romėnų virtuvėje bei liaudies medicinoje buvo žinoma nuo seno. Lapinis salieras, kaip ir lapkotinis salieras, nesudaro šakniavaisių, o ... Skaityti toliau
Valgomojo krieno tėvynė driekiasi nuo Pietryčių Europos iki Vakarų Azijos. Maždaug 12 amžiuje jis atkeliavo į Šiaurės ir Vidurio Europą. Ten valgomasis krienas labai paplito, nes iš jo buvo gaminami preparatai nuo parazitinių kirmėlių (helmintų).Šis žolinis augalas sudaro plačias tvirtas rozetes su šiek tiek banguotais iki 1 m ilgio lapais. Antrųjų metų pavasarį išauga iki ... Skaityti toliau
