Drovumas

Pasaulyje yra daug dalykų, kurių drovisi kiekvienas iš mūsų. Bet, pasirodo, lengviausia sugėdinti dailiosios lyties atstoves, kurios turi daug daugiau dalykų, kurių drovisi. Be to, drovumo priežastys gali būti tokios menkos, į kurias, matyt, vyrai net neatkreips dėmesio. Bent jau dėl tos paprastos priežasties, jog jų kitokia fiziologinė sandara. Pristatome jums 12 dalykų, kurių labai drovisi moterys. Nepaisant to, kad dabar dauguma mergaičių žino viską apie mėnesines dar joms neprasidėjus, jos jų vis tiek bijo. Taip yra todėl, jog kraujas asocijuojasi su kūno sužeidimais, be to nedaug 12-mečių mergaičių ryžtasi iš karto pasakyti mamoms apie prasidėjusias mėnesines. Daugelis žmonių pergyvena dėl pirmojo bučinio arba pirmo seksualinio kontakto, dėl to, jog nežino, kaip viskas praeis ir ar nenusivils jų partneris. To labiausiai bijo moterys, dėl to, jog joms įdomu, kaip jos atrodo iš šono intymaus kontakto metu. Tuo tarpu vyrai apie tai pagalvoja gana retai. Matyt, planetoje neatsiras tokia moteris, kuriai patiks, kai kažkas kapstosi joje šaltais instrumentais... Daugelis drovisi ir to, jog joms teks nusirengti prieš nepažįstamą žmogų, tuo labiau, jei ginekologas – vyras. Naktinis košmaras daugeliui merginų, pasirodo, yra būti užtiktai tėvų su vyru lovoje, net jei mergina jau seniai pilnametė.

Remiantis moksliniais kriterijais, turėtų būti skirtumų tarp drovumo ir socialinės fobijos (SF), bet iš tiesų beveik neįmanoma atskirti, kada kalbama apie kraštutinį drovumą, o kada apie SF. Simptomai yra tie patys: baimė būti pajuokos objektu ir nusižeminimas nepažįstamose situacijose, baimė būti neigiamai įvertintam. Socialinis nerimas yra trečia pagal paplitimą psichologinė problema šiandienos pasaulyje... Kai vargina socialinė fobija. Moteris negali stovėti eilėje parduotuvėje, nes jai atrodo, kad visi aplinkiniai ją stebi. Ji žino, jog tai netiesa, tačiau negali atsikratyti šio jausmo. Apsipirkdama ji yra susitelkusi ties mintimi, kad žmonės gali spoksoti į ją pro didelius veidrodžius, kai reikia kalbėti su pardavėja, balsas dingsta... Moteris jaučia, jog elgiasi kvailai, tačiau nerimas pasiekia viršūnę. Žmogus sėdi prieš telefoną ir atkakliai kovoja su savimi, nepajėgdamas pakelti ragelio ir paskambinti. Bijoma paskambinti nepažįstamam žmogui, pranešti dalykinę informaciją; dar labiau bijoma paskambinti pažįstamam. Neapleidžia mintis, jog nesugebės pasakyti to, ko reikia, sutrukdys pašnekovą ir vėl apsikvailins. Kai galiausiai paskambinama, nerimas būna užvaldęs visą asmenį. O kartais užtenka tik minties apie būsimą skambutį, kad nerimas užpultų. Vyras bijo pereiti gatvę, nes jaučia, jog aplinkiniai jį stebi pro langus. Dar blogiau tai, jog jis gali susitikti pažįstamų ir tektų sveikintis su jais, o vyriškis nėra tikras, kad pajėgs tai padaryti.

Norvegų psichologai tyrinėdami, kokią įtaką paauglių drovumas turi jų gyvenimo kokybei ir sveikatai, nustatė, kad drovūs paaugliai kur kas dažniau skundžiasi dėl kūno negalavimų, nei ypatingu drovumu nepasižymintys paaugliai. Kaip tai paaiškinti? Paaugliai apskritai kasdien patiria nemažai streso. Ypatingu drovumu nepasižymintiesiems lengviau rasti būdus, kaip savo neigiamas emocijas išlieti. Visų pirma, jie savo sunkumais pasidalija su draugais. Drovieji paaugliai draugų turi nedaug, o jei ir turi vieną ar du, tai ir su jais dažnai net nedrįsta kalbėti apie savo problemas. Todėl neigiamas emocijas drovieji išgyvena savo viduje, patirdami dar daugiau streso, kas savo ruožtu atsiliepia ir fizinei sveikatai.

Bendravimas su nepažįstamais žmonėmis jums kelia panišką baimę? Išgirdus iš vaikino komplimentą, kad gražiai atrodote, jūsų veido spalva prilygsta prinokusio pomidoro spalvai? Išvydusi grėsmingas šefo raukšles, negalite pakelti akių ir ištarti poros žodžių? Drovumas, nepasitikėjimas savimi, sutrikimas, gėda - pavadinimų daugybė, tačiau nuo to nepasidaro lengviau gyventi. Būti droviam - vadinasi, bijoti žmonių, ypač tų, kurie dėl kokių nors priežasčių neigiamai veikia jūsų emocijas: nepažįstamųjų (nežinia, ko iš jų galima tikėtis); viršininkų (jie turi valdžią); priešingos lyties atstovų (jie kelia mintį apie galimą suartėjimą). Vieni tyrinėtojai įsitikinę, kad drovumas paveldimas, kiti mano, jog jis atsiranda tada, kai žmogus sako sau: "Esu drovus". Drovumą gana sunku nuslėpti, nes tai ne tik vidinis savęs kankinimas, bet ir išoriniai požymiai... Kaip elgtis? Pajutusi, kad per svarbų pokalbį su "svajonių vyru" ima trūkčioti kvėpavimas, bandykite atgauti tolygų ritmą ir sau kartokite: "Įkvėpti-iškvėpti!". Jeigu ir nevisiškai įsigilinsite į kavalieriaus kalbą, tačiau galėsite jam atsakyti ne dusliu nuo sutrikimo, bet visiškai normaliu ar net seksualiu (jeigu panorėsite) balsu. Be to, tolygus kvėpavimas jūsų sutrikusį organizmą aprūpins deguonimi, veido spalva taps natūrali. Klastingas drovumas dažnai pasireiškia sudrėkusiomis pažastimis ir geltonomis dėmėmis ant palaidinės, nuo kurių negelbsti nė vienas reklamuojamas dezodorantas.

Kai tavyje apsigyvena baimė ir nepasitikėjimas, prasideda šokis pirštų galiukais apie bedugnės kraštą. Tikslas - nenukristi. Jokiais būdais įkandin neišgirsti bjaurios replikos. Taip veši kompleksai, kurie virsta nepasitikėjimo savimi uola ir užvirsta tave. Nepasiduok. Mergina parduotuvėje apžiūrinėja naujausią drabužių kolekciją. Išsitraukia kelnes ir ieško kainos. "Aš jums padėsiu, - prišoka padavėja. O! Tai ne jūsų dydis. Siūlyčiau pasimatuoti šitas". Regis menkniekis, siūlomas dydis M, bet mergina rausta, balsta, sumurma: "Ne, ne, ačiū nereikia" ir šauna iš parduotuvės. Ką jai įteigė "gerieji" žmonės? Tai, kad ji karvė, kuriai neįmanoma išsirinkti jokio padoraus drabužio? Ar, kad priimti kito žmogaus pagalbą yra silpnybės požymis? Drovus žmogus niekada prie tavęs pirmas neprieis vakarėlyje, per išpardavimą nečiups jums abiems patikusio daikto. Iš pirmo žvilgsnio - gero auklėjimo įsikūnijimas, bet geriau įsižiūrėjus paaiškėja, kad jis - labai nelaimingas. Jo saviraiškai trukdo gausybė draudimų bei abejotinų apribojimų. Jis pirks turguje pardavėjo įsiūlytą arbūzą, o kavinėje drovėsis, kad užsisakė tik kavos. Pasitaiko situacijų, kai drovumo kaina gali būti ne tik pinigai ir pora nejaukių minučių, bet ir gerokai daugiau. Mergina nuėjo pas odontologą, kuris nepavartė jos kortelės. O pacientė susidrovėjo pasakyti, kad vieniems skausmą malšinantiems vaistams ji yra alergiška. Gydytojas, lyg tyčia, pasirinko tuos ir suleido. Gerai, kad viskas baigėsi tik dusulio priepuoliu.