Sąmokslo teorijos

Labiau įgudęs skaitytojas skaitydamas tekstą visada mato ir potekstę, be kurios neįmanoma iki galo suprasti ir pačio teksto. Teksto sąvoką galima traktuoti ir plačiau - tai gali būti ne tik filologinis knygose esantis tekstas, bet ir įvykiai, kuriuos paverčiant tekstu, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, beveik neišvengiamai atsiranda ir potekstė, išduodanti tarkime žurnalisto interpretaciją ir bandyma ką nors traktuoti norimu rakursu. Kitaip sakant, tiek tiesiogine prasme, tiek netiesiogine prasme matoma teksto dalis visada slepia potekstę, kuri, jeigu tekstas bando ką nors nuo žmonių nuslėpti, mokant skaityti, gali būti iškelta į paviršių. Paviršius dažniausiai atspindi pastangas manipuliuoti, tačiau sujungus šį paviršių su teksto gelme, gaunamas visas vaizdas. “Valstybės” spektaklio paviršiuje potekstę pamatyti galima įvairiais būdais. Įprastine filologine prasme, knygos paviršiuje, tas slaptas mechanizmas, kuriantis tekstą nematomas tiesiogiai; tiesą sakant, šis mechanizmas yra autoriaus prote, kuris net nenorėdamas to, atsispindi teksto paviršiuje, kuris yra ta gija, kuri veda į teksto gelmę. Bet kokiu atveju pasakomas požiūris ar išduodamas koks nors slaptas tikslas, parodantis, kas yra ją išreiškęs žmogus. Kalbant apie socialinį spektaklį, “valstybę”, “demokratiją”, paviršiaus slepiama potekstė yra socialinė, ne psichologinė, bet ir šiuo atveju, tai yra mechanizmas, kuris nerodomas spektaklio paviršiuje ir prie kurio gali prieiti tik išrinktųjų klanas.

buvo girdėti sąmokslo teoretikų balsų, teigiančių, kad išpuolio organizatorė yra ne Al-Qaeda, o JAV vyriausybė. Į šį chorą įsijungė net garsus aktorius Charlie Sheenas. Žurnalas „Foreign Policy“ savo ruožtu pristato pačių gyvybingiausių sąmokslo teorijų sąrašą. Rugsėjo 11-oji. Teorija: Al-Qaeda nėra atsakinga (arba yra atsakinga ne viena) už rugsėjo 11 dienos atakas. JAV vyriausybė arba leido teroristiniams išpuoliams įvykti, arba net pati juos surengė. Detalės: Įvairios teorijos, bandančios atskleisti, kas iš tikrųjų įvyko 2001 metų rugsėjo 11 dieną, ėmė cirkuliuoti netrukus po išpuolių. Tarkime arabų palydovinė televizija teigė, kad tą dieną į darbą neatėjo net 4 tūkst. žydų. Kai kuriose netrukus išleistose knygose buvo skelbiama, kad išpuolius, norėdama gauti paramą pradėti karą su Iraku, surengė pati JAV vyriausybė. Tuo, kad netrukus po šios tragedijos ėmė sklisti įvairios sąmokslo teorijos, stebėtis neverta. Tačiau labiausiai šokiruoja tai, kad neseniai 17 valstybių daryta apklausa parodė, kad dauguma žmonių vis dar nėra įtikinti, kad išpuolius suorganizavo Al-Qaeda teroristų tinklas. Didžioji dauguma „tiesos ieškotojų“ skelbia alternatyvias tiesas. 2005 metų dokumentinis filmas „Loose Change“ argumentuoja, kad lėktuvai negalėjo sugriauti bokštų dvynių taip kaip jie nugriuvo, o šalia Pentagono rastų lėktuvo nuolaužų buvo per mažai, kad būtų galima sutikti, kad į pastatą įsirėžė lėktuvas.