Žaliavalgystė. Žaliavalgystė- žalio, termiškai neapdoroto maisto valgymas. Žaliavalgiai renkasi maistą  tokiu pavidalu, koks jis yra gamtoje, toks maistas organizmui teikia daugiausiai naudos.

a pile of different types of vegetables on a white surface

Žaliavalgystė Žaliavalgystė (anglų k. raw food)- gyvenimo būdas, siekiantis tūkstantmečius, išbandyti tikrai verta ir įdomu. Žaliavalgystė- žalio, termiškai neapdoroto maisto valgymas (nieko kepto ar virto), tačiau netgi nevartojant mėsos, žuvies, pieno produktų ar kiaušinių,  galima lengvai rast daugybę įdomių, žaliavalgiškų patiekalų receptų.  Vaisius, daržoves, sėklas, grūdus, žalumynus,  galima džiovinti, daiginti, spausti, rauginti, mirkyti ir malti ... Skaityti toliau

4 patarimai, palengvinsiantys kelią į žaliavalgystę. Įpročius keiskite palaipsniui. Prisiminkite priežastis. Pasirūpinkite vitaminais. Į krautuvę – kasdien.

assorted fruits on display

4 patarimai, palengvinsiantys kelią į žaliavalgystę Nors žaliavalgiška mityba, kai valgomas vien tik termiškai neapdorotas maistas, laikoma viena radikaliausių, jos besilaikančiųjų pasaulyje sparčiai daugėja. Šalininkų teigimu, toks mitybos būdas padeda išspręsti aibę sveikatos problemų, o stereotipas, neva žaliavalgystei būdingas itin siauras mitybos racionas, yra nepagrįstas. Vis dėlto kelias į žaliavalgystę bent pradžioje gali pasirodyti keblus ... Skaityti toliau

Veganiškos dietos vaidmuo valdant alergijas ir jautrumą maistui

white ceramic bowl with yellow and green dish

Alergija ir jautrumas maistui pastaraisiais metais tampa vis dažnesnės ir paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Šios sąlygos gali sukelti įvairių simptomų, nuo lengvo diskomforto iki gyvybei pavojingų reakcijų, ir dažnai reikalauja griežtų mitybos apribojimų. Dėl to daugelis žmonių, tikėdamiesi palengvinti simptomus, pasirinko alternatyvias dietas, tokias kaip veganizmas. Nors veganiškos dietos nauda bendrai sveikatai buvo gerai ... Skaityti toliau

Naujausi tyrimai atskleidžia: veganai nėra tokie erzinantys kaip jų priešininkai. Mokslininkai nustatė, kad anti-veganizmo šalininkai yra kur kas įkyresni lyginant juos su pačiais veganais.

woman in white long sleeve shirt and black skirt sitting on chair

Naujausi tyrimai atskleidžia: veganai nėra tokie erzinantys kaip jų priešininkai Tyrimų centro (Pew Research Center) mokslininkai bendradarbiaudami kartu su Nacionaline Mėsinių Gyvulių Augintojų Asociacija Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatė, kad anti-veganizmo šalininkai yra kur kas įkyresni lyginant juos su pačiais veganais. „Privalau pripažinti, kad tai ganėtinai šokiruojanti naujiena“, teigė minėtos asociacijos atstovas spaudai Chris Christie. „Mes ... Skaityti toliau

,,Veganai gali padėti kiekvienam žmogui gyventi mažesniame chaose su planeta ir kitomis gyvomis būtybėmis“

sliced pizza with leafy vegetable toppings

,,Veganai gali padėti kiekvienam žmogui gyventi mažesniame chaose“ Visi mes turime skirtingų siekių ir atsidedame skirtingai veiklai: vieni pasineriame į studijas, kiti mėgstame keliauti, vieniems patinka naršyti internete, o kiti imamės gelbėti pasaulį. Gyvenimas Europos Sąjungoje mums teikia kone neribotas galimybes užsiimti patinkama veikla. ES iniciatyvos ir teisės aktai – tai priemonės tavo svajonėms įgyvendinti, ... Skaityti toliau

Kaip teisingai rinktis vaisius. Stebint laukinę gamtą galima pastebėti, kad nei viena gyva būtybė termiškai neapdirba produktų. Gyvūnai prieš vartodami maistą – plauna ir skaido jį į dalis.

assorted fruits on display

Kaip teisingai rinktis vaisius Stebint laukinę gamtą galima pastebėti, kad nei viena gyva būtybė termiškai neapdirba produktų. Viskas, ką gyvūnai daro prieš vartodami maistą – plauna ir skaido jį į dalis. Galima padaryti išvadas, kad augalinė mityba yra natūraliausias maistas. Taip pat gamtoje egzistuoja ir plėšrūnai, tačiau dėl įvairių požymių galima pasakyti, kad žmogus jiems ... Skaityti toliau

Atsargiai – žaliavalgystė. Radau įdomesnį video seminarą apie žaliavalgius. Todėl pasidalinu su jumis. Žiūriu, video apie problemas ir galvoju, bus įdomu pažiūrėti, pasirodo, kad įdomiau, nei atrodė.

flat lay photography of fruits on plate

Atsargiai – žaliavalgystė Radau įdomesnį video seminarą apie žaliavalgius. Todėl pasidalinu su jumis. Pradžioje parašysiu trumpą santrauką lietuviškai to ką šneka, o po to dar keletą savo pastabų. Aišku, kas mokate rusiškai, šimtą kart geriau žiūrėti visą originaliai, negu mano santrauką. Tiesiog lietuvių kalba nemačiau nieko panašaus parašyta, todėl nutariau pasidalinti. Lietuviškai eina arba euforija ... Skaityti toliau

Žaliavalgystė: sveikatos eleksyras ar akių dūmimas? Vienas klausimas gydytojams. Ar žaliavalgystė gali padėti išsaugoti sveikatą bei gydyti sunkias ligas?

brown honey dipper beside strawberries and apple

Žaliavalgystė: sveikatos eleksyras ar akių dūmimas? Šį ketvirtadienį (2012 09, red past.), sostinėje antra dieną šurmuliuoja tarptautinė Ann Wigmore gyvo maisto konferencija. Šios mitybos propaguotojai teigia, kad termiškai neapdorotas maistas ne tik, kad išsaugo sveikatą bei jaunystę, bet ir gydo nuo sunkių ligų. Turbūt niekas nesiginčytų, kad mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai, tačiau ar tapę ... Skaityti toliau

Angliavandeniai

Carbs.jpg

Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas. Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė). Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje cheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme. Ji būtina smegenų , nervų sistemos veiklai. Iš gliukozės pertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sintetina glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti. Šis energijos šaltinis ypač svarbus fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams. Dalis gliukozės gali būti paversta riebalais. Šiek tiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, bet dažniausiai gliukozė su kitais monosacharidais sudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgydami vaisius. Sacharozė, arba valgomasis cukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Juo saldoma arbata ir kava. Jis dedamas į uogienes, kompotus, vaisvandenius, kepinius. Daug ir dažnai vartojant cukraus skatinamas dantų ėduonies atsiradimas. Dažniausiai maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl cukrus turėtų sudaryti iki 10 proc. davinio energetinės vertės. Laktozė, arba pieno cukrus, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės. Žmogaus organizme disacharidai paverčiami gliukoze.

Riebalai

Barbecue.jpg

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes. Riebalai – tai skirtingų triacilglicerolių mišinys. Triacilglicerolį sudaro trys riebalų rūgščių molekulės, susijungusios su gliceroliu. Riebalų rūgštys būna sočiosios (tarp anglies atomų neturinčios dvigubų jungčių), mononesočiosios (turinčios vieną dvigubą jungtį) ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiau dvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso jų savybės. Riebalai, turintys daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būna kieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų sudaryti iš nesočiųjų rūgščių, todėl yra skysti. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios padarinys gali būti išeminė širdies liga, smegenų insultas, protarpinis šlubumas. Todėl sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turi riebūs mėsos ir pieno produktai. Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje.

Angliavandeniai

Selection of comptex carbohydrate food sources.jpg

Maisto produktuose esantys angliavandeniai skirstomi į paprastuosius (lengvai įsisavinamus) ir sudėtinius (sunkiau įsisavinamus). Paprastieji, lengvai įsisavinami angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė) organizme greitai skyla, o jų perteklius paverčiamas riebalais. Pavyzdžiu galėtų būti cukrus. Cukrumi nereikėtų piktnaudžiauti, nes įrodyta, kad jis didina “blogojo” MTL cholesterolio ir mažina “gerojo” DTL cholesterolio kiekį kraujyje, skatindamas koronarinę širdies ligą. Be to, cukrus mažina vitaminų kiekį organizme, skatina šlapimo rūgšties susidarymą. Kartais klausiama, ar galima vietoje cukraus valgyti medų. Medus – vertingas natūralus produktas, nuo seno liaudyje vartojamas kaip vaistas. Jį bitės pagamina iš gėlių nektaro, sumaišę su savo fermentais. 35 proc. medaus sudaro baltymai, kuriuose yra pusė visų žinomų amino rūgščių. Meduje yra angliavandenių (ypač fruktozės), keletas mikroelementų, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, D ir E. Medus padeda nugalėti infekciją, gydyti žaizdas, nudegimus. Jį puikiai galima vartoti kaip saldintoją, be abejo, su saiku. Medus maždaug du kartus saldesnis už cukrų, todėl jo mažiau reikia. Kadangi jis veikia panašiai kaip cukrus, todėl sergantieji diabetu turėtų valgyti atsargiai. Be to, medus kai kuriuos žmones gali alergizuoti. Reikėtų pirkti tik nefiltruotą, nekaitintą ar kitaip perdirbtą medų. Jeigu gydytojas patarė visai atsisakyti cukraus, galima nusipirkti jo pakaitalo (saldiklio).

Angliavandeniai padeda galvoti greičiau

Food sources of complex carbohydrates.jpg

Kaip teigiama naujausio mokslinio tyrimo išvadose, tiek mažaangliavandenė, tiek daug angliavandenių suvartoti leidžianti dieta daro vienodą poveikį: lieknina, gerina nuotaiką ir spartina mąstymą. Tiesa, angliavandenių dieta protines galimybes stimuliuoja kiek efektyviau. Viršsvorio turintiems arba nutukusiems pacientams bet koks makronutrientų pasiskirstymas apribojus kaloringumą pataiso nuotaiką, - teigia tyrimo autorius Grantas D.Brinkworthas (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation-Human Nutrition, Adelaidė, Australija). Tiek mažaangliavandenė, tiek daugiaangliavandenė dieta paspartina mąstymo procesus, tačiau mažai angliavandenių vartojantiems žmonėms šis efektas reiškiasi silpniau. Grantas D. Brinkworthas su kolegomis tyrė viršsvorio turinčius arba nutukusius žmones (iš viso – 93, nuo 24 iki 64 m.). 8 savaites tyrimo dalyviai laikėsi vienodo kaloringumo dietos, tačiau jose buvo skirtingas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis. Mažaangliavandenėje dietoje buvo 35 proc. baltymų, 61 proc. riebalų ir vos 4 proc. angliavandenių. O angliavandenių dietoje buvo 24 proc. baltymų, 30 proc. riebalų ir 46 proc. angliavandenių. Abiejų grupių dalyvių nuotaikos lygis pernelyg nesiskyrė. Tačiau angliavandenių dietos besilaikiusieji šiek tiek greičiau atlikdavo mąstymo ir logines užduotis. Mokslininkai apibendrina išvadas teiginiu, kad mažaangliavandenės dietos poveikis intelektui yra kiek mažesnis, nei angliavandenių dietos.