Švietimas

Naudojimosi internetu tikslai: Išmokti naudotis internete esančia naujausia fizikos ir astronomijos mokslų informacija. Suvokti šiuolaikinės fizikos ir astronomijos mokslų problemas bei šių mokslų raidos perspektyvas. Paįvairinti fizikos ir astronomijos dėstymą, skatinti mokinių susidomėjimą. Iš dalies pakeisti senstančias ir nuolat gendančias vaizdines priemones. Metodas: paskaita. Pamokos tema: Didžiosios planetos. Mokymosi uždaviniai: Gebėti apibūdinti planetas, jų palydovus.

Žemė turi stiprų magnetinį lauką. Dirbtinis magnetas (pavyzdžiui, pakabintas ant siūlo gulsčias įmagnetėjęs virbas) pasisuko taip, kad vienas galas rodo Žemės Šiaurės magnetinį polių, kitas - Pietų. Jei netoliese yra kitas magnetas ar didelė ritė, kuria teka elektros srovė, kabantis magnetas reaguos į kito magneto sukurtą magnetinį lauką. Žemei sukantis apie savo ašį, jos mantija su kietąja pluta, slysdamos išorinio branduolio skystuoju sluoksniu, sukasi šiek tiek greičiau negu vidinis branduolys, todėl branduolio elektronai juda mantijos ir plutos elektronų atžvilgiu. Šis elektronų judėjimas sukuria gamtinį srovės generatorių, kuris savo ruožtu kuria magnetinį lauką, panašiai kaip jį kuria indukcijos rite tekanti elektros srovė. Žemės magnetinė ašis pasvirusi į geografinę ašį apie 110 laipsnių kampu, todėl magnetiniai poliai nesutampa su geografiniais ašigaliais.Žemės magnetinės ašies posvyris nuolat kinta, bet ilgą laiką (net dešimtis tūkstančių metų) magnetiniai poliai išlieka maždaug vienoje vietoje.

Planetos skrieja aplink Saulę orbitomis, kurios yra elipsės su dviem židiniais; viename iš jų yra Saulė. Planetos orbitose skrieja savo greičiu. Kuo toliau planeta yra nuo Saulės, tuo lėčiau ji skrieja ir jos metai ilgesni. Antai Merkurijus skrieja 47,9 km/s greičiu ir visą orbitą apeina per ketvirtį Žemės metų; Venera skrieja 35,0 km/s, ir jos metai trunka 0,61 mūsų metų. Jupiteris skrieja 13,1 km/s greičiu ir orbitą apeina per 11,86 Žemės metų, Saturnas, skriedamas tik 9,6 km/s greičiu, aplink Saulę apsisuka per 29,46 mūsų metų. Manoma, kad didžiausios planetos, periodiškai priartėdamos prie Saulės ir prie Žemės, padidėjusiu gravitaciniu poveikiu daro tam tikrą įtaką Saulei - padidina jos chromosferos aktyvumą, o pasmarkėjęs Saulės vėjas veikia Žemės magnetosferą ir jonosferą.