Prisiimu atsakomybę iš naujo „atidarinėti” Overtono langus

Paskutinis mano įrašas apie pieną sulaukė daug reakcijų, klausimų, pagyrimų ir suprantama kritikos bei grubaus puolimo.

Viskas gerai. Aš to ir tikėjausi. Taip visada nutinka kai prisiimi atsakomybę iš naujo „atidarinėti” Overtono langus ir įrodinėti šimtmečiais žinomas tiesas.

Daug kas klausia kaip aš jaučiuosi, ar ramiai miegu, kaip galiu atlaikyti puolimą, kaip pavyksta nenuleisti rankų ir atrasti energijos eiti toliau.

Turiu atsakyti, kad Dievas, o gal mano Tėvai, man padovanojo stiprią nervų sistemą. Miegu kaip užmuštas. Į kritiką ir puolimą reaguoju ramiai – neimu į galvą.

Esu įsitikinęs tuo ką darau reikalingumu, esu daug ką patikrinęs savo paties gyvenimu ir tai išbandęs ant savęs.

Tiek blogus, tiek gerus dalykus. Todėl jei sakau, kad pienas yra gerai, tai reiškia tik vieną, kad mano gyvenime nėra nė dienos be pieno ir jo produktų.

Pabrėžiu, kad nesu joks medikas ar dietologas. Tai grynai mano asmeninė gyvenimiška patirtis ir tiesa, kuria bandau paremti dar neparsidavusio ideologiniams vėjams mokslo informacija. O tokio lieka vis mažiau ir mažiau.

Todėl tenka raustis, kapstytis ten, kur kiti jau seniai nebeieško informacijos – knygose. Kam knygos, kai yra išmanusis intelektas? Kam daugybos lentelė, kai yra skaičiuotuvas? Kam mokėti žaisti šachmatais, kai tai už tave gali atlikti programa?

Taigi, papildysiu savo rašinį apie pieną ir sudėsiu visus taškus ant „i”.

1. Daug kas klausia, kur gauti „žalio” pieno. Stop. Siūlau neskubėti. Dabar pienas nėra pačios geriausios kokybės. Karvutės dabar maitinamos šienu ir kitais koncentruotais pašarais.

Gerai jei pataikysite ant kvapnaus ir kokybiško šieno. O jei paplėkęs ir papelijęs? Pieno kokybė priklauso tik nuo to ką suvalgė karvutė. (beje, kaip ir mėsos). Pamenu tėtis rausdavosi šieno kupetoje ar žaginyje ir uostydavo šieną. Tikrino ar geras šienas.

Šieno kokybė lygu pieno kokybei. Ir tai vis tiek niekada nebus tas pats pienas, kaip gautas iš žolės. Tad laukite pavasario, kai karvutės išeis ant žolės. Štai tada jūs ir suprasite tikrąją pieno naudą ir pažinsite tikrąjį pieno skonį.

2. Jūs negalite gerti pieno nes organizmas neperdirba laktozės? Būna ir taip, bet būna ir kitaip. Kiek pamenu save jauną, tai be pieno niekada neapsieidavau. Visada jo veždavausi iš tėvų. Pakalbėjus su draugais ir draugėmis pastebėdavau keistą takoskyrą.

Dauguma merginų nemėgdavo pieno, o dauguma vaikinų atvirkščiai, labai mėgdavo pieną. Iki šiol nežinau kuo tai paaiškinti. Tačiau ne visada yra blogai tai, kas jums nepatinka. Jei organizmas neprašo gal tai jums neskirta. O štai kas nutiko su kitais, su tais, kurie kažkada mėgo ir staiga ėmė jo nebetoleruoti. Kas pasikeitė?

Atsakymas labai paprastas. vartojant šviežią pieną ir jo produktas labai svarbu, kad jo perdirbimui jūsų žarnyne būtų pilna mikrofloros įvairovė. Kitaip susidursite su virškinimo sunkumais ir sakysite, kad pienas blogis, arba, kad jūsų organizmas pieno nepriima. Ką daryti?

Yra du keliai. Pirma. Bent mėnesį iki pradedant gerti šviežia žalią pieną, turite nevartoti perdirbto maisto iš prekybos centrų. Ypatingai perdirbtų mėsos gaminių, kurie turi įvairių konservantų arba dar kitaip vadinamų antibiotikų.

Kokia prasmė gerti pieną, jei jūsų žarnyne nėra gyvybės. Jis tada pieno negali perdirbti. Kažkada po antibiotikų kurso praėjus tik savaitei, išgėriau puodelį pieno. Dvi valandas prasivoliojau ant grindų. Galėčiau dabar sakyti, kad pienas blogis. Nesakysiu, nes pagaunu ryšį tarp priežasties ir pasekmės.

Antra. Gerkite pieną su medumi arba ciberžole. Taip lengviau organizmas perdirbs.

3. Pats geriausias pienas yra 24 valandos kai buvo pamelžtas. Vėliau geriau apvirinti. Aš geriu nevirintą ir toliau. Tol kol man patinka skonis. Kai nebepatinka pilu į puodą ir uždengęs skepetaite rauginu kambario temperatūroje. Surūgsta įvairiai. Būna labai skanus, o būna, kad suvalgo šuniukas. Tai priklauso nuo to ką valgė karvutė.

4. Melžimo higiena. Mama neleisdavo gerti svetimo pieno. Neleisdavo ir iš parduotuvės. Ilgas pieno kelias iki stalo padidina tikimybę, kad pienas bus nešvarus ir turės kokių priemaišų.

Net eidama į ganyklą mama nešdavosi šilto vandens, kad apiplautų karvei tešmenį. Pirkite pieną iš žmonių, kuriuos žinote. Žinote jų gyvenimo būdą, vertybes, tvarką ir gyvenimo darną. Kaip dabar sakoma turi sutapti „vaibas”. Jei tokių nepažįstate teks spėti.

Prieš pirkdami pabendraukite ir iš to darykite išvadas kas tai per žmonės. Jei nepatiko pienas bandykite ieškoti kitos karvutės. Būna ir taip.

5. Pieno produktai blogis nes tai įrodė moksliniai tyrimai? Ir taip, ir ne taip. Visų pirma, visi tyrimai atliekami su pramoniniu būdu perdirbtais pieno produktais, kurie tikrai iš dalies yra blogis. Pramoniniu būdu perdirbti pieno produktai skatina moteriško hormono estrogeno gamybą.

Vyrams tai ne į naudą. Estrogenas užgožia vyriškąjį totesteroną ir gali būti sunkiau susilaukti vaikų. Bet prieš kaltinant pieno produktus vertėtų pirmiau pasižiūrėti kiek išgeriate pramoninio alaus. Jis taip pat didina estrogeno gamyba organizme.

Antra – pienas nėra vanduo. Jį organizmas turi perdirbti. o darbas visada yra kažkiek varginantis procesas. Pavyzdžiui šviežio pieno ph mano prietaisas parodė 7,19 (idealiai tinkantis žmogui), o po trijų parų jau 6,80. Nėra kažkas labai blogo, bet jau organizmui reikia kažkiek daugiau „pasistengti”.

6. Karvė unikalus gyvūnas. Ji valgo žolę, kurios mes nevalgome ir niekada nevalgysime (tfu, tfu, tfu tris kartus per kairį petį), ją perdirba ir dovanoja mums pieną, kitaip, puikiai pasisavinamų mineralų, medžiagų ir vitaminų koncentratą, kurio mes niekaip iš žolės nepasiimtume. Nes karvė sugeba perdirbti augaluose esančią celiuliozę, o mes deja ne.

Todėl tik augalinis maistas mums niekada netiks. Ir tai dar ne viskas. Karvės mėšlas yra būtent ta trąša, kuri neleidžia žemei „pavargti” ir padeda jai regeneruotis tūkstančius metų. Bet jei ateities maistas bus auginamas virtualiuose habuose, kam mums tos karvės ir kam ta žemė. Karvė, vienintelis gyvūnas, kurį turint galima išgyventi be jokio kito maisto.

Pieno ir jo produktų pilnai pakanka žmogaus pilnaverčiam gyvenimui užtikrinti. Tuo pačiu karvė užtikrina žmogaus nepriklausomybę nuo kitų maisto šaltinių. Bet kam mums ta nepriklausomybė?

7. Vaikystėje su tėčiu grybaujant, miške, užėjome kalnelių plotą, kur smagiai prisirinkome baravykų. Mane tie kalneliai sudomino. Tėtis paaiškino – tai karvių kapinės. Žmonės anksčiau neskersdavo karvių. Jas laikydavo iki pabaigos. Tokia buvo pagarbos karvytei kultūra. Nugaišus jai, veždavo į pamiškę ir užkasdavo.

Sovietmetis atnešė „naujoves” į valstiečių buitį. Sovietinių žemės ūkio specialistų pamokyti, pasenusią karvytę priduodavo į „zagotskotą” (skerdyklą) (zagotovlenije skota) ir gaudavo pinigėlio. Pagal vedas, karvės nužudymas prilygsta motinos nužudymui ir užtraukia nuodėmę kelioms kartoms.

Nekviečiu tikėti tuo, ką sako vedos, bet kai pamatai kas šiandien vyksta su mūsų visuomene, nejučiomis pradedi klausti savęs, už kokias nuodėmes visa tai.

8. Kinai pabudo. Dėl specifinių klimatinių sąlygų ten karvės nepaplito. Pieną vartodavo tik iki 5 metų amžiaus. Vėliau vaiko organizme fermentų, skaidančių laktozę nelikdavo ir pieno kinų organizmas nebetoleruodavo. Tačiau dabar Kinija visaip remia pieno gamybą ir skatina jo vartojimą.

Pieno perdirbimo įmonės globojamos valdžios. Mokyklose skelbiamos pieną vartoti skatinančios programos. Viena iš jų su šūkiu – „Stiklinė pieno kas dieną – 2 centimetrai per metus”.

Kinai pastebėjo ryšį tarp pieno vartojimo ir technologinio šalies progreso. Pasirodo, pietų korėjiečiai ir japonai suvartoja pieno žymiai daugiau. Kinai iškėlė uždavinį padidinti pieno gamybą ir suvartojimą. Ypač vaikams.

Kinija pagal pieno gamybą tapo trečia pasaulyje ir dar nepatenkina augančio vidaus vartojimo poreikio, nors prieš 20 metų šalis praktiškai nevartojo pieno.

Paklausite, o tai kaip su PSO rekomendacijomis apie tai, kad pienas žalingas? Šios rekomendacijos skirtos baltiesiems. Jie tiki viskuo ką pasako „mokslo religija”. Kitaip neis gyventi į 15 minučių getus?

9. Asmeninė patirtis. Man greitai bus 59 metai. Pieną vartoju nuo pat ankstyvos vaikystės. Ūgis 180 cm. 17 metų būdamas svėriau 75 kg, nors buvau liesas kaip „dviratis”. Nes tvirti ir sunkūs kaulai. Kaulų lūžio nė vieno. Nors teko aktyviai sportuoti iki 50 metų.

Traumų, raiščių patempimų, raumenų plyšimų buvo, bet viską „išsilaižydavau” pats, be gydytojų, kažkokių įtvarų ar teipų naudojimo.

10. Neatrodo keista, kad apie pieno „žalą” žino kiekvienas, tačiau kiti žalingi gyvenimo įpročiai yra arba nutylimi, arba net reklamuojami?

Alkoholio vartojimas, silpni narkotikai, palaidas gyvenimo būdas ir iš to sekantis žmogaus ląstelių užteršimas, skiepų žala, cheminiai vaistai paslepiantys ligos simptomus, elektromagnetinių bangų poveikis yra gerai, o nuo seniausių laikų žmonijos išbandyti produktai yra blogai.

Apie tai dar daug kalbėsiu ir rašysiu. Suprantama, kad gausiu pylos, būsiu apkaltintas antimoksliškumu ir kitomis nuodėmėmis. Bet kažkas juk turi tai pasakyti. Išgersiu likimo skirtą taurę iki dugno.

Sveikatos ir stiprybės visiems.

Linas Karpavičius
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.