Apie du mylinčius žmones

Mes susipažinome labai atsitiktinai, kur buvo neseniai įsidarbinus mano draugė. Kartais vakarais ji manęs paprašydavo užsukti į barą. Ir aš, laukdavau, kada ji baigs darbą, kad vėlų vakarą galėčiau ją palydėti namo. Taip vieną vakarą vienas nepažįstamasis prisėdo prie manęs. Susipažinome, tačiau jis nuo manęs nuslėpė, kad yra vedęs ir turi mažą dukrytę. Apie tai sužinojusi – neišsigandau. Vygantas sakė, kad jo žmona paliko jį su dukra ir išvyko į užsieny. Pradėjus dirbti tam pačiam bare, kur susipažinau su Vygantu, vis kiekvieną vakarą praleisdavau su juo po kelias valandas. Be abejo, po kiek laiko žmonės pradėjo mus apkalbinėti, tačiau man tai nerūpėjo, nes jaučiau Vygantui daugiau nei draugiškumą.

Kartą jis man pasakė, kad sugrįžta jo žmona, nuo tos dienos nemačiau savo mylimojo. Tai buvo man labai skaudu. Naujuosius teko sutikti be mylimo žmogaus. Po kiek laiko aš vėl sutikau Vygantą, tačiau jis jau buvo šaltas ir man visiškai abejingas. Kai grįžo jo žmona jis tik kartais apsilankydavo mūsų bare, ir stengėsi manęs vengti.

Vyganto iki šiol negaliu pamiršti – jis leido man pasijusti mylimai.

Atsiuntė: Rasa