Aš ir Jis
Viskas prasidėjo 2006 Gegužės 27 diena… Tiesiog internete. Mielas vaikinas pasirodė, tad nusprendėm pasikeisti numeriais. Diena iš dienos vakarus praleisdavom prie telefono ragelių tol, kol kuris nors iš mūsų užmerkdavo akytes…
Nusprendėm susitikti ir jau kitą dieną ėjom į pasimatymą… Susitikom mes ne restorane, ne kavinėje ar kur prie jūros, o tiesiog gatvėje… Paspaudus Jam ranką, Širdy pajutau tai, ką iki pat šioliai jaučiu.
Taip ir leidome dieneles vienas kito glėbyje. Jis man buvo draugė, mama ir tėtis… Jis buvo dalis manęs… Mes juokdavomės kartu, ir verkdavom kartu, kai būdavo sunku, susėsdavom dviese ir tiesiog plepėdavom. Mes viską darėm kartu…
Pamilau Jį tokį, koks Jis buvo ir aklai Juo tikėjau, tikiu ir dabar. Beveik nepažinodama Jo, aš Jam leidau pažinti visą save. Nes savo gyvenimo kely aš mačiau tik Jį. Tik Jis vienintelis mane apkabindavo, kai būdavo man sunku,
Jis vienintelis buvo su manimi tol, kol užmerkdavau savo akis… Kai pabusdavau, tik Jį prisiminus, aš su šypsena pradėdavau dieną…
O dabar… o dabar aš su ašarom užmiegu ir su jomis kartu prabundu… Nes nebėr Tavęs jau… Negailestingas gyvenimas atėmė Jį iš manęs dar ir dabar nežinau kodėl… dėkinga gyvenimui esu tik už tai, kad šitas, kartais labai neteisingas gyvenimas man leido pažinti tave.
Ir nesvarbu kiek laiko mes praleidom drauge, svarbu, kad patyrėm tai, ko kiti per visą savo gyvenimą galbūt nepatirs…
Atsiuntė: Ingrida
Įvertinkite straipsnį
