Aš noriu mylėti

Taip ir nesupratau, kodėl tądien taip šaltai pasitikau jį akimis, kurios iki šiol jo labai laukė. Jis suklydo. Taip. Bet suklydau ir aš. Vis bandau paklausti savęs, ar galėjo viskas baigtis kitaip? O atsakymas vis blaškosi šaltame rudens prisiminimų vėjuje. Galėjo… bet…

Aš jau seniai jo nematau. Ir taip geriau, kas kartą sau kartoju tuos žodžius ir kartais man atrodo, jog ir pati jau nelabai jais tikiu. Aš nežinau, ar tikrai jį mylėjau, greičiausiai tik labai norėjau, kad viskas būtų gerai. Aš taip stengiausi – dėjau visas pastangas, kad turėtume kur gyventi, kad turėtume geresnius darbus, kad turėtume už ką išmokinti ateityje taip laukiamus vaikus. Bet aš stengiausi, planavau, o jis…

Aš atsimenu jo skambutį: “žinai, jinai grįžo iš Anglijos, mes susitikom, aš nebežinau su kuria noriu būti”. Ir viskas… trys dienos per kurias bandžiau jį įtikinti, kad daro klaidą. Bet jis nesiklausė. Ji išvažiavo atgal į užsienį ir greitai ištekėjo už to, dėl kurio paliko Darių dar prieš trejus metus. O jis kvailiukas, turbūt tikėjosi, kad ji su visam grįžo pas jį. Nežinau, kaip jis jautėsi sužinojęs, kad ji išteka, nežinau, ar jis nepasijuto eilinį kartą jos apgautas. Tikriausiai pasijuto, bet man to niekada nepasakys. Kai ji išvyko, jis grįžo pas mane, sakė, jog suprato, kad nori būti su manim, kad viskas bus gerai, kad čia tik klaida. Bet nors širdis ir daužėsi be proto, aš žinojau, kad tai ne šiaip klaida, tai klaida, kuri reiškia pabaigą. Mūsų draugystės pabaigą.

Kai išsiskyrėm, dar ilgai jis man nedavė ramybės, siūlė pabandyti iš naujo, kai nesutikdavau – persekiojo, grasino… Kartais pati sau priekaištauju, kad tris metus buvau su žmogumi, kurio pasirodo visiškai nepažinojau. Bet tai buvo mano klaida. Klaida, kuri man daug kainavo, bet kurią aš manau dar spėsiu ištaisyti. Aš žinau, kad laikas geriausiai gydo tokias žaizdas. Žinau ir tai, kad dar geriau jas gydo nauja meilė. Nors buvo ne vienas žmogus po jo, turbūt dar nesugebėjau pamiršti to kas buvo, tiesiog nebemoku prisileisti žmogaus per daug arti. Tik kai būsiu visiškai tikra, kad to noriu, pabandysiu. Aš bijau, bet labai noriu vėl įsimylėti, vėl kurti gražų naują pasaulį, ateitį kartu. Net jeigu tai tik trumpam, net jeigu vėl nudegsiu, bet žinau, jog be meilės net šviesiausios spalvos būna blankios, net gražiausi drugeliai sudega liepsnoje nepasiekę šviesos…

Edita