Aš viena
Mielas nepažystamasai,
Mes – atskirai, o galėtume būti kartu… Juk tiek nedaug tereikia – tiesiog susipažinti…
O gal mudu jau pažystami?
Vieną dieną tu atėjai į mano pasaulį… Diena, rodos, niekuo neypatinga, tačiau… Tačiau aš vis dar tavęs nepamirštu, taip norisi tau parašyti ir paklausti, kaip gyveni, ar vis dar prisimeni mane… Bet negaliu… ir šito nedarysiu, nes aš pati tau pasakiau, jog viską baigiam…
Tiesą sakant nieko ypatingo (neleistino) ir nebuvo, tik laiškai, žinutės ir vienas vienintelis susitikimas, po kurio nusprendžiau dėti tašką. Ir ne todėl, jog, anot tavęs, man nepatiko tavo išvaizda… tai netiesa – nesu aš pati princesė, tad neieškau karalaičio..
Taip nusprendžiau, nes kuo toliau, tuo dažniau “pagaudavau” save galvojant apie tave… o tu… tu nesi vienas… Tu turi ją… Ją, kuriai skambini, kuriai tari meilius žodžius, kurią bučiuoji, kurią glaudi šalia savęs naktimi. Nenoriu būti trečia, nenoriu griauti tai, ką judu jau susikūrėte…
Tad šiandien pro ašaras aš vis dar tariu… Aš viena…
Atsiuntė: Raimonda
Įvertinkite straipsnį
