Meilė

Štai ir vėl atėjo eilinis pavasaris. Gamta bunda, žemė atgyja, oras prisipildo nuostabių gamtos kvapų… Visa tai kiekvienam žmogučiui širdyje įžiebia naujų jausmų, atgimimo kibirkštėlę. Taip norisi ką nors karštai priglausti prie širdies, pajusti tą artumą, tą neapsakomai nuostabų jausmą kai dviese jautiesi kaip viena esybė… Deja aš vienas…

Dar prieš tris ar keturis metus nebūčiau patikėjęs, jei kokia būrėja būtų man išpranašavusi, kad aš taip jausiuosi. Taip, gyvenimas pilnas netikėtumų. Juk turėjau šeimą, turėjau artimą žmogų, bet kai paklausdavo ar myliu – atsakydavau “Taip” tik dėl to, kad nenorėjau įžeisti, įskaudinti, bet nežinojau kas tai.

Išsiskyrus mūsų gyvenimo keliams, aš sutikau ją. Neįmanoma žodžiais apsakyti, kokia gausybė jausmų atsivėrė mano širdyje, koks nuostabus ir įvairiaspalvis pasidarė gyvenimas. Susėsdavome drauge, susiglausdavome ir taip atrodo galėtume sėdėti visą amžinybe, kaip gera būti tiesiog šalia! Kokie saldūs bučiniai, ir vis jų negana, tai taip svaigina, taip nuostabu!..

Netikėjau, kad gyvenime taip gali būti, taip būna tik filmuose, aš be galo dėkingas aukščiausiajam, kad man tai teko patirti. Kodėl teko? – Todėl, kad tai tesėsi tik metus.

Pasibaigus šiai nuostabiai pasakai, aš ilgą laiką tik egzistavau, gyvenimas sustojo. Vargais ne galais pavyko man išbristi iš šito nusivylimo liūno. Ak, kaip skaudėjo, kaip buvo sunku, tiesiog bijojau savęs, kad tik ką nors nepasidaryčiau… Bet vis tiek aš begalo dėkingas aukščiausiajam, kad tai teko patirti. Aš sužinojau kas yra MEILĖ, tikra MEILĖ! Ne aistra, ne susižavėjimas, bet MEILĖ! Tai pats nuostabiausias jausmas, kokį tik gali pajusti žmogus. Šis jausmas apverčia visą pasaulį aukštyn kojomis.

Šiandien aš kaip ir visada sėdžiu vienas, klausausi “Lietaus”, girdžiu romantiškas ir su skausmo gaidele meilės istorijas, vienišų širdžių skelbimus. Visa tai užgauna širdyje jautrias stygas, labai labai norisi atrasti tą vienintelę ir nors pusę to patirto jausmo patirti dar kartą… Man dabar sunku jau patikėti Internetinėmis, radijo ir kitomis pažintimis. Gal mane įveikė nusivylimas? Gal būt… Belieka pasikliauti likimu, juk viskam Dievo valia. Jei likimas bus toks dosnus ir leis man vėl priglausti prie širdies kitą mylinčią širdį, aš nedvejodamas galėsiu tūkstančius kartų kartoti, kaip aš ją myliu, nes aš dabar žinau kas tai yra MEILĖ! Tas jausmas gyvena mano širdyje, tik nebėra kam jį išlieti…

Atsiuntė: Valdas