Meilės stebuklas

Stebuklas… Rugpjūčio tylią naktį krenta daug žvaigždžių, nakties prieglobstyje, šviečiant pilnačiai, visas pasaulis miega. Tik du žmonės, suradę laimę, tyrinėja neatskleistą nakties paslaptį – svajodami, fantazuodami, kuria iliuzijas ir mato krintančią žvaigždę. Jie abu sugalvoja tą patį norą ir staiga…

Ruduo… Tie patys du laimingi žmonės iena per auksinę lapų alėją. Staiga jis pakelia gražiausią auksinį rudens lapą ir paduoda jai sakydamas, kad tai auksinių svajonių labirintas, kuris veda į ateitį ir…

Krenta lengvos snaigės. Pilnatis apšviečia du mylimus veidus, gundo romantiškoje žvakių šviesoje susikurti savo mažytį rojaus kampelį, tokį koks priklausytų tik toms dviems mylimoms sieloms. Saldus bučinys ir dviejų širdžių artumas sujungia juos amžinai…

Dienoraštyje radau auksinį lapą, jis sudžiūvęs, bet tiks brangus, ir tie prisiminimai tokie brangūs, kai turi išsipildžiusias svajones ir šalia yra dvi mylimos širdys, kurios viena kitą pilnaties šviesoje auksinėje lapų alėjoje jaučia vienas kito artumą…

Atsiuntė: Jurga