Meilės šventės atgarsiai

2003 m. vasario 13 dieną vėl į Kauno Martyno Mažvydo vidurinę mokyklą buvo sukviesti visi – mylėję, mylintys ir mylėsiantys – į jau tradicinę konferenciją – šventę “Juos įkvėpė meilė…” Šįsyk dalyviams buvo pasiūlyta ruošti literatūrinius, mokslinius, tiriamuosius, kūrybinius darbus apie tai, kaip meilė įkvėpė ryškias pasaulio ir Lietuvos asmenybes – rašytojus, kompozitorius, dailininkus, mokslininkus, karvedžius, atradėjus, valdovus – suspindėti genialumu, sukurti šedevrą, atlikti žygdarbį, pakreipti tautos (o gal ir pasaulio?) istorijos taką arba paaukoti savo talentą ant žemiškos buities altoriaus. Kadangi tokia konferencijos tema leido joje dalyvauti ir dalintis gerąja patirtimi įvairių mokymo branduolio dalykų pedagogus bei jų ugdytinius, darbas buvo organizuojamas sekcijose. Visų pranešimų temos buvo paskelbtos iš anksto, kad visi renginio dalyviai – klausytojai ir žiūrovai – galėtų pasirinkti, kas jiems įdomiausia.

Kad šventė nepavirstų sausu referatų skaitymu, konferencijos organizatoriai pasiūlė paieškoti įdomesnių ir įvairesnių darbų pateikimo formų (pvz., kompozitoriaus meilės istoriją iliustruoti muzika, poeto – skaitovais, dailininko – jo kūrinių reprodukcijomis, paroda ar pan. Galima buvo rengti ir nuotraukų stendus, ir grafoprojektorių skaidres, ir kompiuterines programas, ir sceninius vaizdelius ar montažus).

Konferencijoje dalyvavo 89 lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbų, istorijos, geografijos, chemijos, fizikos, matematikos, etikos, dailės, muzikos, teatro, choreografijos, technologijų ir net pradinių klasių mokytojai iš 26 Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų. Drauge jie atsivedė 167 vyresniųjų klasių moksleivius. Penkiose darbo grupėse (lietuvių kalbos, užsienio kalbų, socialinių mokslų, menų ir metodikos) buvo pristatyti net 73 darbai! Išties įspūdingi skaičiai, rodantys išaugusį šios šventinės konferencijos populiarumą.

Pagrindiniai renginio tikslai buvo sėkmingai įgyvendinti: integruoti mokomojo branduolio dalykai, inicijuotas dalijimasis gerąja patirtimi, sustiprintas tarpmokyklinis mokytojų bei moksleivių bendradarbiavimas ir bendravimas, paskatintas susidomėjimas žymių Lietuvos ir pasaulio žmonių biografijomis bei jų darbais, praturtintos moksleivių žinios, praplėstas jų akiratis.

Norisi trumpai pristatyti tuos įdomiausius konferencijos darbus. Užsienio kalbų sekcijoje, kuriai vadovavo miesto rusų kalbos mokytojų metodinės tarybos narė A.Stankevičienė, visus sužavėjo Suaugusiųjų mokymo centro moksleivių V.Peslekienės ir J.Dumblytės (mokytoja V.Počiupienė) darbas “Rabindranatho Tagorės širdies angelas”. “Nebodamas savo būties trapumo, jį ištikusių tragedijų, Tagorė prašė jam leisti giedoti didžiąją Gyvenimo giesmę,”- šiuos žodžius lydėjo indiškų smilkalų kvapas, leidęs įsivaizduoti jo kūrybos mūzas ir netektis.

“Meilė –vieta, į kurią neįsiskverbia mūsų protas– inspiruoja visą Oskaro Milašiaus kūrybą ,”- moksliškai parengtame pranešime apie meilės temą O.Milašiaus kūryboje teigė M.Mažvydo vid. m-klos prancūzų kalbos mokytoja D.Vilčinskienė. “J.W.Goethe lyrika, anot Ereto,- viena didelė meilės daina,” – pritarė jai vokiečių kalbos mokytoja R.Jaliniauskienė, skaitydama pranešimą “Goethe ir jo moterys”. Pranešimus pagyvino literatūrinė Šančių vid. m-klos moksleivių (mokytoja R.Dubosienė) kompozicija pagal Vladimiro Visockio eiles.

Socialinių mokslų sekcijoje “karaliavo” Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija. Moksliškiausiai ją pateikė “Purienų” vid. m-klos lietuvių k. mokytoja ekspertė, miesto metodinės tarybos pirmininkė J.Slavinienė ir istorijos mokytojas metodininkas R.Jarmalauskas, o teatralizuota jos interpretacija visus nustebino J.Basanavičiaus vid. m-klos moksleiviai (mokytoja I.Vainorienė). Sudomino dalyvius M.Šalčiaus vid. m-klos moksleivių R.Čereškaitės ir I.Čėsnaitės pranešimas apie karvedį, kuriam “buvo nesvetimos visos žmogiškos aistros”- “Napoleonas ir meilė” (mokytoja V.Seikauskaitė). Kad genialiems mokslininkams meilės jausmas yra svarbus kūrybinio darbo pradas, įtikino A.Stulginskio vid. m-klos fizikos mokytoja J.Blažienė, savo pranešime pasakojusi apie D.Mendelejevo, A.Edingtono, T.Edisono, M. ir P.Kiuri, A.Einšteino išradimų mūzas. Apie meilės įtaką žymiausių XX amžiaus politinių veikėjų (F.Ruzvelto, M.Gorbačiovo, V.Adamkaus ir kt.) veiklai papasakojo sekcijos vadovė Stefa Laureckienė.

Ypač įdomiai darbavosi lietuvių kalbos sekcija. Puikius tyrinėjimo įgūdžius pademonstravo jauna M.Šalčiaus vid. m-klos mokytoja Agnė Marcinkevičiūtė. Ji nagrinėjo meilės kalbinę raišką semantikos aspektu knygoje “Mudviejų vakaras” (“Gyvenimo filosofijoje meilė yra paties gyvenimo sinonimas, kūrybos laisvės ir gyvenimo pradžia.”). Radvilėnų vid. m-klos mokytojos R.Rusteikienė ir N.Sarpaliūtė pristatė kūrybinių projektų “Meilė žmogui vardą duoda” ir “Mūzos paunksmėje” rengimo metodiką. Jų paruoštos moksleivės R.Kijauskaitė, S.Šimkauskaitė, R.Mačiliūnaitė ir E.Giržadaitė įdomiai atsiskleidė pasamprotaudamos, kaip meilės lyrikos analizė pakeitė jų meilės sampratą pačiame gyvenime. Vaižganto vid. m-klos mokytojos J.Juknevičienė ir V.Norkuvienė apžvelgė, “kaip poeto įkvėpimo, kūrybos paskatų klausimą nagrinėja gausus būrys Adomo Mickevičiaus monografijų autorių”, išryškino lietuvių “mickevičianos skirtumus nuo lenkų kritikos: mažesnė distancija, didesnis įsijautimas.”

Konferencijoje nuskambėjo daug istorijų apie mūzas, įkvėpusias dešimties poetų kūrybą, todėl lituanistinės sekcijos vadovė, lietuvių k. mokytoja metodininkė Veronika Kielienė, oponuodama dominavusiai temai, siūlė atsiremti į Maironio testamentinį eilėraštį “Poetui mirus”, į skausmingus S.Nėries dienoraščio įrašus, į prasiveržusias A.Vienuolio aimanas,- ir pagalvoti, ar DIDIEJI norėtų, kad mes taip intensyviai eksploatuotume jų gyvenimą, ieškodami realios ir sudvasintos moters ribos. Išpopuliarėjusioje memuarinėje literatūroje pranešėja pastebėjo ypatingą mūzų susireikšminimą. “O ar mūzos atsimenamos žymių žmonių testamentuose? Deja, deja… Iš 800 pozicijų – tik keliose joms skiriama vietos.”

Menų sekcijoje, kuriai vadovavo meno studijos vadovė, kompozitorė Indra Mažuikaitė, aktyviausiai dalyvavo Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai ir jų lietuvių k. mokytoja Rymantė Venckevičiūtė. Skaitytuose pranešimuose taikliai surasti žymiųjų kompozitorių (F.Listo, F.Šopeno, V.A.Mocarto, M.K.Čiurlionio) kūrybos ir meilės sąlyčio taškai, paryškinti gyva muzikine iliustracija. Jaunatvišku romantizmu ir jausmingumu žavėjo Eigulių vid. m-klos teatralizuota literatūrinė kompozicija (mokytojai A.Kondrotienė ir V.Žilinskas), o susikaupimu ir muzikalumu – A.Stulginskio vid. m-klos moksleiviai (mokytojos S.Radžiūnaitė ir N.Mieliauskienė). Literatūrinę kompoziciją pagal J.Basanavičiaus “Autobiografiją” puikiai atliko Vydūno vid. m-klos moksleiviai (mokytojos L.Sarapinienė ir L.Misiūnienė). Pats turiningiausias buvo M.Mažvydo vid. m-klos dailės mokytojos V.Valatkienės pranešimas “Salvadoras Dali. Vienos meilės istorija”, gausiai iliustruotas kokybiškomis nuotraukomis ir paveikslų reprodukcijomis, panaudojant kompiuterines technologijas.

Metodikos sekcijai vadovavusi mokytoja metodininkė Greta Riaubienė pristatė labai įdomų tyrimą “Meilė pradinukų akimis”, kurio metu mažieji piešė ir spalvino meilę, o jų interpretacijas apibendrino mokyklos psichologė, visuomenės sveikatos mokslų daktarė Nida Žemaitienė. Prasmingus medodinius darbus pristatė “Purienų” ir “Versmės” vid. m-klų pradinių klasių mokytojos R.Belickienė ir D.Berentienė. Originaliausias vis dėlto buvo M.Mažvydo vid. m-klos direktorės, matematikos mokytojos ekspertės pranešimas “Tikslus bučinys”, kuriame ji komentavo…matematinę poeziją!

Konferencijoje iš tiesų buvo pateikta labai įdomių, įspūdingų, originalių darbų, įrodančių, kad meilės tema – neišsemiama. Ji aktuali visiems ir visada. Į svečius atvykusių Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vadas, majoras Leonas Lukoševičius, sveikindamas dalyvius, pacitavo M.Remarką: “Žmogus be meilės – miręs lavonas”. Ir buvo teisus.

Apibendrindama konferenciją, V.Kielienė kalbėjo: “Cosmo” žurnalai jau griebiasi kurti taip vadinamą mūzų rinką – davinėja patarimus, kaip jaunai merginai (neskaitančiai knygų?!) tapti poetų įkvėpėja (ir tame jumoro dozės nėra?!). Ar ne per daug svaiginamės meno žavesiu, nuklydinėjame į smulkmenas, užuot veikę? Ar nelikome vieni su žodžiais ir jų neapibrėžtumu? Literatūros tyrinėtojas G.Steineris pranašauja mūzų nebesugrįžimo amžių. Negi tai išsipildys?”

Labai džiugu, kad Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas bei pavaduotoja ugdymui Ona Visockienė visada pritaria tokiems renginiams, laiko juos prasmingais ir pagal išgales paremia. Kol valdžioje bus žmonių, manančių, kad Valentino diena – ne tik šauniausios porelės ar aistringiausio bučinio rinkimai, – G.Steinerio pranašystės neišsipildys. Visur, net kasdienybėje yra prasmė, tik reikia jos ieškoti.

Ir pabaigai vis dėlto labai norisi pacituoti pedagogą ir psichologą P.Blonskį: “Tikrasis išsilavinimas grįžta prie visiško nekaltumo. Jam nereikia figos lapelių, jis nedaužo skulptūrų lytinių organų, ištiktas nepaprasto gėdingumo psichozės priepuolio. Jis taip pat nekastruoja mintimis, kaip tai ir dabar daro kai kurie filologai, rašantys didžiųjų žmonių biografijas. Išsilavinęs žmogus žiūri tiesiai į akis viskam, kas natūralu, pripažįsta jo reikšmę ir būtinumą.” Nedrauskime vaikams mylėti. Tik mokėkime laiku ir protingai atskleisti jiems tikrosios meilės grožį ir prasmę, ištikimybės vertę, vyro ir moters santykių tyrumo svarbą. O atsiremti tikrai yra į ką: tai ir tautosakos lobynas, ir literatūros klasika, ir savos šeimos vertybės, ir didžiųjų pasaulio žmonių meilės istorijos. Padėkime vaikams rasti taką šiame chaotiškame pasaulyje.

Konferencijos organizatoriai:
Kauno Martyno Mažvydo vid. m-klos direktorė Juzė Grigalienė
direktorės pavaduotoja Auksė Petruševičienė
metodinės tarybos pirmininkė Irena Kaklauskienė