Nuo meilės nepabėgsi

Meilė ateina netikėtai ir nelauktai, staiga supranti jog kažką myli…

Prieš 4 metus jaunutė, laisva, kupina jaunatviškos energijos mano širdis svajojo apie “princą ant balto žirgo”… Deja likimas skyrė visai ne tai…

Mes prasilenkdavom gatvėje, net vienas į kitą nepažiūrėdami. Abu turėjom savo gyvenimus. Tu – merginą, aš – jaunatvišką laisvę. Bet tą vieną lemtingą vasaros vakarą. Mes vėl susitikome gatvėje. Jis ėjo nusivylęs meile, o aš dar vienu nepavykusiu nuotykiu. Aš ėjau net nepakeldama akių ir net nežiūrėjau į jį, bet tyliai lyg giliai iš po žemių išgirdau duslų “labas”.

Aš lėtu žingsniu ėjau link jo jis link manęs. Tą vakarą jis ieškojo paguodos, o aš eilinio nuotykio.

Mes iki ryto vaikščiojome mėnulio mėnesienoje ir kalbėjome. Po to vakaro keistas jausmas užvaldė mane(kažkas labai šilto ir gero).

Šiandien galiu drąsiai teigti jau po pirmo vakaro, kai buvome kartu, aš jį įsimylėjau. Per pastaruosius prašuoliavusius 4 metus ,galvodama tik apie jį ir laukdama kada vėl galėsiu karštai apsikabinti mintyse tariu:” Aš jo negaliu mylėti juk jis paprastas banditėlis”.

Visiems neigdama jog įsimylėjau ir bėgdama nuo savo jausmų, pradėjau ieškoto kažko naujo. Tikėjausi jog sugebėsiu pamiršti praeities jausmus.

Išvažiavau į kitą miestą. Pasinėriau į vaikinų viliojimo meną. Deja, sudaužiau ne vieno studento, muzikanto ir verslininko širdis, bet nesugebėjau sunaikinti praeities. Ir karts nuo karto grįždavau pas savąjį banditėlį. Tik jo glėbį jaučiuosi laiminga, tik jam galiu ištarti stebuklingą žodį – myliu, tik su juo trokštu praleisti likusį gyvenimą.

Stiprus ir kartu negailestingas jausmas užvaldė mano širdį. Nežinomybė apglėbė mane. Gyvenu ir myliu…

Žinau tik tiek, kad tą akimirką, kai jis man prisipažins, jog myli. Aš sutirpsiu, ir nutekėsiu pasroviu kartu su juo.

Nors man dar tik 20 žinau, kad mano meilė jam amžina ir tikra. Dėl jo aš paaukočiau daug ką…

Šiandien aš tikiu jog ir jis mane myli, tas paprastas banditėlis, kuris jau nebetikėjo, kad kada nors įsimylės, bet tiesiog bijo tai pripažinti.

Tą akimirką kai abu nustosim bėgę vienas nuo kito, mūsų abipusiai jausmai susitiks ir degs amžinos meilės ugnimi… Aš to labai laukiu.

Atsiuntė: Mažytė