Nusivyliau tavim...
|

Nusivyliau tavim…

Tai va, tavo geriausia draugė man grasina, bet man į tai nusispjaut, juk ne aš o ji prisidirbo, tad kita karta prieš darydama tegul pagalvoja. Ji sako, kad mano pavydas nesveikas, taip gal iš ties jis nesveikas, nes pavydžiu dėmesio ir rūpesčio kuriuos ji gauna iš tavęs. Aš niekada su tavim to nepatyriau, gal todėl taip dažnai jaučiaus apgaudinėjama ir nemylima.

Duok Dieve, kad tu niekada nepatirtum šio jausmo, mes tu nė neįsivaizduoji kaip tai skaudu. Juk tau atidaviau visa save, ką dariau – tik dėl tavęs ir galvodama apie tave… Niekada, jokiam žmogui neliepsiu rinktis tarp mylimo žmogaus ir draugo, iš patirties žinau kaip tai skaudu.

Aš turėjau draugę, ji man buvo labai brangi, bet praradau ją, nes mylėjau tave. Noriu pasakyti tai, kad aš visus tuos mėnesius bandžiau tapti tavo drauge, bet man nepavyko… Tu turi daugybę paslapčių nuo manęs, manai kad aš tavęs nesuprasiu… Bet net nepabandai, nesuteiki man progos…

Niekada tau nelinkėjau nieko blogo, nes mylėjau tave. Niekada nenorėjau tavęs skaudinti ar gadinti nuotaikos, bet taip jau gaudavosi, ir dabar suprantu kad tai nebūdavo tikras pyktis, tu tik žaidei mano jausmais… Tu tiek kartu išdavei mane, tai būdavo aišku , bet aš buvau akla. Tiesiog mačiau ką norėjau matyti, juk mano Gedutis myli mane ir negalėtu su manim taip pasielgti… Ak, tas melas….

Aš esu romantikė, meno žmogus, tu – mano priešingybė. Juk tiek kartų, kai sugalvodavau nuveikt ką nors kas man patiktu iš tavęs išgirsdavau “tai kvaila”, “ar neturi kur dėti pinigu?”, “juk aš užsiėmęs”, ir pan… Man trūksta romantikos, aš kalbu ne vien apie žvakių šviesą ir rožes, man trūksta šilumos kuri sklistu iš mylinčio žmogaus. Na per tiek laiko aš prie daug ko pripratau…

Ar pameni mano kelionę i Palangą, dėl kurios turėčiau gailėtis nes vykau su draugės draugais? Taip iš ties aš ir gailiuos, bet tie žmonės man suteikė tai ko man trūko. Tu nė neįsivaizduoji kaip gera stovėti ant tilto, pačiame jo gale, kai tyliai ošia jūra, kai ryškiai šviečia mėnulis, o tau ant veido krinta baltos, minkštos snaigės….

Myliu tave, ir atleisk jog norėjau, kad mylėtum mane…

Atsiuntė: Paulė

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *